Nelaimės metu netekau labai daug kraujo,buvau prie mirtis slenkscio.Gydytojų apsupty atsijungiau neišlaikiau traukulinių skausmų,širdies plakimas labai apsunko…mano gyvenimas šviesos greičiu praskriejo pro akis ir staiga atsidūriau kosmose,kur dar iki šiol iš galvos neišeina tas garsas,tas skriejimas pro keistus akmenis,keistos formos,kuriuos jaučiu iki dabar,tai bauginantis jausmas ir nelabai malonus,mano smegenys nesugeba to suprasti…tuos akmenis esu jautusi ir vaikysteje,tik nepamenu kas buvo…bet su didziuliu garsu sugryzau i sviesa tik po to kokia min.neatpazinasu žmonių…Kažin ,ar kam panašiai yra buve ir ka tai galėtų reikšti.Daug ko negaliu suprasti ,bet vienas dalykas po to išliko,atsirado labai stipri nuojauta.Kartais nei iš šio nei iš to pajuntu kažka ir pagalvoju apie svetimus žmones,šeima,viskas atsitinka,kaip mano mintyse ir kūne buvo jaučiama.Kartais tai mane baugina.Lauksiu jūsų komentarų.Ačiū.
