„Telia“ pristato naują paslaugą, kuri leis skambučio metu rašyti tekstą ir matyti jį kito asmens ekrane realiuoju laiku. Ši inovatyvi funkcija, integruota tiesiai į mobiliojo ryšio operatoriaus tinklą. Pasak Manto Kondrato, „Telia“ produkto vadovo, ši paslauga atveria naujas bendravimo galimybes žmonėms su klausos ar kalbos sutrikimais, taip pat ir visiems, norintiems bendrauti raštu per skambutį. „Įsivaizduokite, kad skambinate artimajam, kuris prastai girdi. Užuot šaukę į ragelį, galite tiesiog rašyti žinutę pokalbio metu – o tekstas iškart pasirodo jo ekrane. Ši technologija atveria naujas galimybes ne tik kurtiesiems ar neprigirdintiems, bet ir visiems, kuriems patogiau ar paprasčiau bendrauti raštu“, – sako M. Kondratas. Remiantis Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) duomenimis, Lietuvoje gyvena…
Telefoniniams sukčiams metų pabaigoje – nemalonus siurprizas: blokuos kelis kartus daugiau skambučių
Vienas skambutis ištuštino viso gyvenimo santaupas – taip prasideda daugelio lietuvių pažintis su telefoniniais sukčiais. Nuo šių metų pabaigos operatoriai vieni su kitais pradės dalintis papildoma technine informacija. Tai leis patikimiau užkardyti įtartinus skambučius, net jei vartotojai registruoti pas kitą ryšio tiekėją. Dėl to vis daugiau sukčių skambučių nebepasieks gyventojų. Vytautas Bučinskas, „Telia“ Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas, teigia, jog įsigaliojus naujam pokyčiui sustabdomų apgaulių skaičius augs kartais. „Mobiliojo ryšio operatoriai turi būti žingsniu priekyje sukčių. Mūsų atsakomybė yra sustabdyti apgavikus dar prieš jiems pasiekiant žmogaus ausis. Todėl nuo metų pabaigos bus įvestos griežtesnės apsaugos priemonės, pradėsime glaudžiau bendradarbiauti su kitais operatoriais, blokuodami įtartinus skambučius iš užsienio“, – sako…
Tele2 ir GCI kuria pirmą Baltijos šalių mobiliojo ryšio bokštų įmonę
Telekomunikacijų grupė „Tele2“ atskiria telekomunikacijų infrastuktūrą Baltijos šalyse ir kuria pirmą visose trijose valstybėse veikiančią mobiliojo ryšio bokštų valdymo bendrovę. Naujoji bendrovė bus lygiomis dalimis valdoma su JAV įsikūrusia įmone Global Communications Infrastructure LLC (“GCI”), finansuojama investicinės įmonės Manulife Investment Management (“Manulife IM”). Šis sprendimas leis „Tele2“ kurti didesnę vertę, tuo pat metu toliau plečiant mobiliojo ryšio ir 5G paslaugas Baltijos šalyse. Pagal sandorį bokštų bendrovė be skolų vertinama 560 mln. EUR, o „Tele2“ tikisi gauti apie 440 mln. EUR. GCI yra globaliai veikianti mobiliojo ryšio infrastruktūros valdymo bendrovė, priklausanti Kanados investicinei įmonei Manulife IM. Naujoji ryšio infrastruktūros valdymo įmonė bus įsteigta Lietuvoje ir valdys bokštus bei kitą pasyviąją bokštų…
LG skelbia 2025 m. antrojo ketvirčio rezultatus
„LG Electronics Inc.“ (LG) paskelbė, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos siekė 20,74 trilijono KRW (pagal Europos Centrinio Banko ketvirčio vidutinį valiutos kursą – 13,08 mlrd. eurų), o veiklos pelnas – 639,4 mlrd. KRW (403,3 mln. eurų). Tiek pajamos, tiek veiklos pelnas sumažėjo, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinės priežastys – besitęsiantis pasaulinės rinkos nuosmukis, padidėjusi muitų našta dėl JAV prekybos politikos pokyčių bei sustiprėjusi konkurencija. Be to, augančios išlaidos, įskaitant logistikos sąnaudas, taip pat neigiamai paveikė bendrą pelningumą, palyginus su praėjusiais metais. Nepaisant šių sunkumų, „Home Appliance Solution“ (HS), „Vehicle Solution“ (VS) ir „Eco Solution“ (ES) bendrovės pasiekė gerus rezultatus – kiekviena jų užfiksavo metinį pajamų ir…
2030 m. darbo rinka: šios profesijos – jūsų bilietas į ateitį
Besibaigiant prašymų studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas priėmimui, abiturientai skuba rinktis specialybes. Paklausiausios karjeros kryptys iki 2030-ųjų bus technologijų, inžinerijos, kibernetinio saugumo ir tvarumo srityse, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje. Lietuvos verslo organizacijose jau šiandien jaučiamas didžiulis kvalifikuotų šių sričių specialistų poreikis, teigia Ramūnas Bagdonas, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas. PEF skelbia, jog iki 2030-ųjų net 75 proc. įmonių ketina naudoti dirbtinį intelektą (DI), o daugiau nei pusė investuos į didžiuosius duomenis, debesiją ir kibernetinį saugumą. Tokios prognozės rodo, jog IT kryptis ir toliau plėsis, o darbo joje tikrai netrūks. IT – tai ne tik programavimas „Technologijos Lietuvoje jau seniai neapsiriboja tik IT skyriumi ar sistemų priežiūra. Šiandien IT…
NKSC mažina skaitmeninę atskirtį – pristato kibernetinės higienos mokymus senjorams
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) plečia švietėjišką veiklą ir pristato nemokamą e. mokymų kursą „Kibernetinė higiena senjorams“. Mokymai skirti vyresnio amžiaus žmonėms siekiant padėti saugiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis bei atpažinti dažniausias kibernetines grėsmes. Lietuvoje vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, tačiau tebestebimas bazinių kibernetinio saugumo žinių trūkumas. Pagal Valstybinės duomenų agentūrą, net 64 proc. šalies gyventojų pirko, užsisakė prekių ar paslaugų internetu praėjusiais metais. Viena pažeidžiamiausių grupių – senjorai, dažnai tampa lengvu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Apgaulės telefonu, fiktyvūs el. laiškai ar skubios investicijų „galimybės čia ir dabar“ neretai lemia didelius finansinius nuostolius. „Stiprinant visuomenės atsparumą, svarbu nepamiršti vienos pažeidžiamiausių grupių – senjorų. Jų įtrauktis į…
Galvos pilnos vėjų: kodėl alfa karta nesugeba susikaupti?
Ar restorane kada nors pykote ant tėvų, kurių vaikai kėlė triukšmą ir nurimo tik su telefonu rankose? Turbūt tokioje situacijoje pirma mintis – „aš savo vaikus išauklėsiu tikrai geriau“, bet tai dažniausiai priklauso nuo laiko, kurį vaikas praleidžia prie ekranų. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, teigia, kad šiuolaikinių vaikų iššūkiai kyla ne iš tingumo, o iš nuolat perkrautos galvos. Tyrimai visoje Europoje rodo, kad ilgi laiko tarpai prie ekranų mažina gebėjimą susikaupti ir didina išsiblaškymą. Jungtinės Karalystės parlamento ataskaitoje teigiama, kad 8-11 metų vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei dvi valandas per dieną, prasčiau įsimena naują informaciją, lėčiau mąsto ir sunkiau išlaiko dėmesį. O Lietuvoje 2024 m. mokslininkų…
„Microsoft“ pradeda iniciatyvas, skirtas Europos kalbų ir kultūrinio tapatumo dirbtinio intelekto amžiuje išsaugojimui
Dirbtinio intelekto (DI) sistemoms tampant vis svarbesnėmis tiek bendraujant, tiek mokantis ar dirbant, kyla susirūpinimas dėl to, kad neproporcingai didelė šių sistemų mokymui naudojamų duomenų dalis yra anglų kalba – ir ypač jos amerikietiškąja versija. Tai sukuria skaitmeninį disbalansą, potencialiai galintį marginalizuoti daugiau nei 200-ų Europos kalbų balsus, vertybes, tapatybes ir jų turtingas kultūrines tradicijas. „Microsoft“ pristato naują iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos kalbų įvairovė ir kultūros paveldas nebūtų palikti greitai besikeičiančio dirbtinio intelekto pasaulio nuošalyje. Daugiakalbis dirbtinis intelektas ir kultūros paveldo skaitmeninis išsaugojimas Siekdama šio tikslo, „Microsoft“ vysto iniciatyvą „Daugiakalbis DI Europai“ ir investuoja į svarbiausių Europos kultūrinio bei istorinio paveldo objektų skaitmeninį išsaugojimą. Strasbūre „Microsoft“ steigia naujus…
Tampame tradicinių ir skaitmeninių finansų rinkų susiliejimo liudininkais: tokenizacija žada sektoriaus proveržį
Pastaraisiais metais tradiciniai ir skaitmeniniai finansai vieni prie kitų gerokai priartėjo ir net susiliejo – tai, kas anksčiau atrodė kaip du visiškai skirtingi pasauliai, tapo neatskiriama visuma. Šios transformacijos centre įsitvirtina galinga idėja, vadinama tokenizacija – turto vienetų suskaitmeninimas ir pavertimas tokenais – kriptovaliutų žetonais. Kai vertybiniai popieriai ar investicinių fondų vienetai skaitmeniniu pavidalu atvaizduojami blokų grandinėje (angl. Blockchain), jie įgyja savybes, kurias tradicinė rinka iki šiol sunkiai užtikrindavo: dalomumą, skaidrumą, atsekamumą ir momentinį perleidimą. Toks turtas, dažnai vadinamas realaus pasaulio turtu (angl. Real-World Assets, RWA), gali būti tiek fizinis, tiek finansinis objektas – pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, obligacijos ar meno kūriniai. „Tai ne tik nauja technologija – tai žingsnis link…
Svarbus sprendimas Ženevoje dėl GPS radijo trukdžių – bendras Lietuvos ir kaimynų laimėjimas
Radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalų priėmimui yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius. Vis dėlto su iš Rusijos teritorijos sklindančiais radijo trikdžiais pastaraisiais metais nuolat susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. ITU RRB valdyba teigia, kad kariniai konfliktai tarp valstybių negali pateisinti įsipareigojimų nepaisymo ir neturi kelti grėsmės kitų šalių infrastruktūrai bei saugumui. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis institucijomis, nuosekliai stebi situaciją, analizuoja radijo trukdžių apimtį ir poveikį. Palyginus 2025 ir 2024 metų duomenis, matoma, kad 2024 m. trikdžių mastas iš Karaliaučiaus pusės augo nuosekliai, o nuo 2025 m. pradžios radijo trikdžių intensyvumas išlieka stabiliai aukštas. Tuo…
