Jaunoji karta kelia vis didesnį nerimą darbdaviams. Nauji tyrimai rodo, kad Z kartos pasirengimu dirbti abejoja ir atrankų specialistai, ir patys jaunuoliai. Be to, beveik trečdalis jų per artimiausius dvejus metus planuoja keisti darbą. Anot darbo rinkos specialistų, toks jaunų darbuotojų pasimetimas ir mobilumas rodo vertybinį darbuotojų poslinkį nuo lojalumo prie sąmoningumo. Organizacijoms – tai ženklas tapti dar lankstesnėms ir prisiimti didesnę atsakomybę už jaunų talentų ugdymą. Nauja personalo tyrimų kompanijos „Criteria“ pasaulinė ataskaita atskleidžia, kad tik vienas iš dvylikos samdančių specialistų mano, jog Z karta (iki 28 m.) turi reikiamų įgūdžių ir nusiteikimo darbui. Abejonių dėl savo gebėjimo sklandžiai įsilieti į profesinį gyvenimą turi ir patys jaunuoliai – tik…
Aukštas išsilavinimas – aukšta įtampa? Tyrimas atskleidžia, kas labiausiai slegia Lietuvos profesionalus
Atrodytų, sėkmė turėtų įkvėpti, tačiau tyrimas rodo – ji vis dažniau tampa emociniu išbandymu. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad kuo aukštesnis žmogaus išsilavinimas ir kuo didesnės jo ambicijos, tuo sunkiau išlaikyti vidinę ramybę. Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, šiandien darbas daugeliui yra ne tik būdas save realizuoti. Tai ir erdvė, kur žmonės mokosi pasirūpinti savimi. „Darbas yra vienas didžiausių streso šaltinių mūsų gyvenime, o jautriausiai į tai reaguoja aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai ir didmiesčių gyventojai. Tai atspindi nuolat didėjančius lūkesčius, konkurenciją ir spartų profesinį gyvenimo tempą, o kartu siunčia aiškią žinutę – darbdavių atsakomybė yra ne tik pastebėti šias tendencijas, bet ir aktyviai kurti aplinką, kurioje darbuotojai…
Lietuva dalyvauja „ES programavimo savaitėje”: dalyviai koduoja su makaronais ir stato raketas
Savaitgalį Lietuvos švietimo bendruomenė startavo „ES programavimo savaitėje“ (#EUCodeWeek), kurios tikslas – paprastais veiksmais įtraukti programavimą į ugdymo bei kasdienes veiklas. Iki spalio 26 d. Lietuvoje numatyta per 200 programavimo savaitės renginių ir jų registracija dar tęsiasi, o visose 59 dalyvaujančiose šalyse jų suplanuota net 90 tūkstančių. Vertinant šalies dydį ir renginių skaičių, pagal aktyvumą Lietuva yra 15-toje vietoje. „Gali atrodyti, kad programavimui būtinas kompiuteris. Visai ne! Daug veiklų čia vyksta be kompiuterio, nes programavimas yra mąstymas algoritmais ir veiksmų sekos dėliojimas. Tokį mąstymą mes naudojame visur. Programavimas yra universalus problemų sprendimo būdas“, – žinią siunčia „ES programavimo savaitės“ veiklų koordinatorė Violeta Čiuplytė Bogdanovič iš asociacijos „Langas į ateitį“. Išgirdę…
Valstybės duomenų agentūra – strateginis partneris kuriant Lietuvos dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centrą
Lietuva statys dirbtinio intelekto gamyklą. Europos komisija skyrė finansavimą LitAI – dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centrui. 2025 m. birželio 27 d. Vilniaus universitetas (VU) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pasirašė susitarimą dėl ketinimų steigti Dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centrą – LitAI. Šio ambicingo projekto konsorciumą, be akademinės bendruomenės ir verslo atstovų, sudaro ir Valstybės duomenų agentūra (VDA) – pagrindinis partneris, atsakingas už nacionalinių duomenų išteklių valdymą, prieigą ir saugą. „Dirbtinio intelekto pažanga prasideda nuo duomenų – patikimų, prieinamų ir atsakingai valdomų. LitAI – žingsnis link brandžios duomenų ekosistemos, kurioje viešasis sektorius, mokslas ir verslas kuria bendrą vertę Lietuvai ir Europai“, – teigia Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.“ Duomenų ekosistemos…
Sukčiai nusitaikė į mažų bendrovių buhalterius: kaip apsisaugoti?
Finansiniai sukčiai įmones atakuoja vis dažniau: įsilaužia į bendrovių susirašinėjimus, pakeičia paslaugų teikėjų rekvizitus ar pasisavinę prieigą prie el. pašto paskyros, apsimeta vadovais ir prašo įmonės buhalterių atlikti skubų pavedimą. Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, teigimu, didesnę riziką nukentėti nuo sukčių turi smulkiojo verslo įmonės, dažnai neturinčios resursų samdyti IT specialisto ar pasirūpinti tinkamais techniniais sprendimais. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, pirmąjį 2025 m. pusmetį Lietuvoje reikšmingai išaugo sukčiavimo apimtys. Užfiksuoti 7 768 sukčiavimo atvejai, palyginti su 2024 m. – 7095, o gyventojų ir įmonių realūs nuostoliai siekė apie 10,6 mln. eurų, kai 2024 m. – 8,6 mln. eurų. Centro duomenimis, tarp populiariausių sukčiavimo būdų – suklastotų SMS…
Lietuva statys dirbtinio intelekto gamyklą – projektą koordinuos Vilniaus universitetas
Europos Komisija skyrė finansavimą LitAI – dirbtinio intelekto gamyklai steigti Lietuvoje. Tikimasi, kas ji taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, sutelksiančiu pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Šioje erdvėje bendradarbiaus viešasis sektorius, verslas ir akademinė bendruomenė, kurdami ir diegdami praktinius dirbtinio intelekto sprendimus – nuo viešųjų paslaugų ir pramonės iki transporto ir gynybos. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, tai bus strateginis žingsnis siekiant, kad Lietuva ne tik naudotų dirbtinio intelekto technologijas, bet ir jas kurtų, stiprindama savo konkurencingumą visos Europos mastu. „Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link. Šis laimėjimas patvirtina, kad Lietuva turi tiek kompetencijų, tiek potencialo tapti svarbia Europos…
Savaitgalį „Bitė“ atnaujins mobiliųjų paslaugų valdymo sistemą: ryšys veiks įprastai, klientų savitarna bus išjungta
Šį savaitgalį „Bitė“ užbaigs vieną didžiausių mobiliųjų paslaugų valdymo sistemos (MPVS) atnaujinimo projektų. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, nuo 22 val. nakties iki 8 val. ryto, laikinai neveiks savitarnos sistemos, mobiliosios programėlės „Mano Bitė“ ir „Mano Labas“. Vykdomų darbų metu „Bitės“ ryšys veiks įprastai. Taip pat galimi nežymūs paslaugų sutrikimai užsienyje esantiems klientams, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Įgyvendiname mobiliųjų paslaugų valdymo sistemos atnaujinimą tam, kad mūsų klientai galėtų naudotis dar geresnėmis „Bitės“ paslaugomis. Ši sistema yra kaip ryšio operatoriaus „širdis“, leidžianti žmonėms kokybiškai naršyti internete, skambinti, rašyti trumpąsias žinutes bei naudotis visomis skaitmeninėmis paslaugomis. Įgyvendinti sistemos pokyčiai taip pat leis dar greičiau kurti ir pasiūlyti naujas paslaugas „Bitės“ ir…
Jaučiatės blogai ir kalbatės su dirbtiniu intelektu? Štai kodėl tai gali būti pavojinga
Remiantis Sentio universiteto šiemet atlikta apklausa JAV, net 49 procentai amerikiečių, susiduriančių su emociniais sunkumais, jau kreipiasi į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus, pavyzdžiui, „ChatGPT“ kaip į savotiškus terapeutus. Technologijos kaip pagalbininkas, bet ne pakaitalas Atliktos apklausos JAV skaičiai įspūdingi – emocinės paramos iš DI ieško milijonai žmonių, apie 1,7 mln. pacientų. Dažniausiai DI pasirenkamas nerimui mažinti (73 procentai), ieškant asmeninių patarimų (63 procentai), bandant įveikti depresiją (60 procentų), geriau suprasti savo emocijas (58 procentai) ar mažinti vienišumo jausmą (35 procentai). Ši tendencija kelia klausimą – ar emocinę paramą galintis imituoti algoritmas iš tiesų gali pakeisti žmogų? Anot nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Jaunimo linija“ savanorės, medicinos psichologės Gabrielės Lubauskaitės, šiuolaikinės technologijos…
KTU mokslininkas apie šiandien įteiktą fizikos Nobelio premiją: kaip subatominio pasaulio dėsniai keičia mūsų kasdienybę
Doc. Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas Šie metai Jungtinių Tautų yra paskelbti Tarptautiniais kvantinių mokslo ir technologijų metais. O beveik prieš 100 metų Erwin‘as Schrödinger‘is padėjo pamatus visai kvantinei fizikai. Gražus sutapimas, kad ir šių metų Nobelio fizikos premija paskirta trims mokslininkams – John‘ui Clarke’ui, Michel’iui H. Devoret‘ui ir John‘ui M. Martin‘iui – už tai, kad jie pirmieji eksperimentiškai pademonstravo makroskopinį kvantinį tuneliavimą ir energijos kvantavimą elektros grandinėje. Jų 9-ojo dešimtmečio viduryje atlikti bandymai su superlaidžia elektros grandine parodė, jog net sistema, „kurią galima pačiupinėti rankomis“, gali elgtis pagal kvantinės mechanikos dėsnius. Šis atradimas ne tik atsakė į seną fizikos klausimą apie kvantinių…
G. Verbickaitė apie verslumo galimybės moksleiviams: jauni talentai galėtų sėkmingai klestėti Lietuvoje, tačiau tam reikia pokyčių
Šiandien jauni žmonės turi daugiau technologinių galimybių nei bet kada anksčiau – dirbtinio intelekto (DI) įrankiai leidžia generuoti idėjas ir kurti prototipus net neturint IT žinių, o mokyklos vis dažniau imasi iniciatyvų ugdyti antreprenerystės kompetencijas. Tačiau ar to pakanka, kad moksleiviai Lietuvoje drąsiai kurtų verslus? „Situacija po truputį gerėja, tačiau tiek verslumo, tiek skaitmeninio raštingumo įgūdžių mokymas Lietuvos švietimo sistemoje dar nėra pakankamai išplėtotas. Nors ankstyvojo antreprenerystės ugdymo iniciatyvų daugėja, jų įgyvendinimas išlieka netolygus, o sisteminė integracija į nacionalinę ugdymo programą vis dar labai ribota. Pavyzdžiui, konkrečiai į praktinį verslumo ugdymą orientuotos ir plačiausiai šalies mastu vykdomos NVO „Lietuvos Junior Achievement“ programos pasiekia išties puikius rezultatus, tačiau jose kasmet sudalyvauti…
