„Makštis – savarankiškai išsivalantis organas. Intymių vietų švarai palaikyti pakanka vienintelės priemonės – vandens“, – šią tiesą akušerė Marija Mizgaitienė kartoja dažnai. Tačiau rinkodaros specialistai kuria kitokį naratyvą – lentynose rikiuojasi produktai, žadantys išspręsti problemas, kurių moterys nė nežinojo turinčios.
Trūksta žinių
Nuo makšties ploviklių iki kvapnių įklotų – higienos priemonių industrija kasmet auga milijardais. Tačiau specialistai tvirtina – daugumos šių produktų moterims nė nereikia.
„Moterys pasimeta, nes sunku atskirti, kas yra būtina, o kas – tik sukurtas poreikis. Intymi higiena vis dar yra jautri tema, apie kurią trūksta atviro, mokslu grįsto švietimo. Dėl to moterims dažnai trūksta ne tik bazinių žinių, kaip funkcionuoja sveikas kūnas, pavyzdžiui, kad makštis išsivalo pati, bet ir gebėjimo kritiškai įvertinti produkto sudėtį, – aiškina akušerė, „Sumani mama“ kūrėja Marija Mizgaitienė.
„Jos tiesiog nežino, ko ieškoti etiketėje, todėl negali atpažinti potencialiai žalingų ar tiesiog nereikalingų ingredientų – pavyzdžiui, agresyvių kvapiklių, alkoholio, sulfatų ar kitų dirgiklių“, – tikina akušerė.
Skęsta informacijoje
Socialiniuose tinkluose, reklamose moterys bombarduojamos prieštaringomis žinutėmis: viename šaltinyje rašoma apie būtinybę naudoti specialius prausiklius, kitame gydytojai įspėja vengti bet kokių kvapiklių.
„Informacijos perteklius kelia sumaištį, bet būtent tada, kai moteriai trūksta pamatinių žinių ir kritinio mąstymo. Jei moteris puikiai supranta savo kūno fiziologiją ir moka atpažinti žalingus ingredientus etiketėje, didelis pasirinkimas jai yra privalumas. O kai šių žinių nėra, prieštaringas informacijos srautas – kur reklamos žada „gaivą“, o gydytojai pataria vengti kvapiklių – sukelia chaosą ir pasimetimą“, – sako akušerė, „Sumani mama“ kūrėja Marija Mizgaitienė.
Vis daugiau įtakos moterims turi socialinių tinklų įžymybės. „Čia matau ir naudą, ir galimą žalą, – tęsia gydytoja, – didžiausias privalumas – temos destigmatizavimas. Kai žinomas žmogus atvirai kalba apie menstruacijas ar intymią higieną, tai mažina gėdos jausmą, skatina diskusiją ir normalizuoja šias temas. Tai ypač svarbu jaunoms merginoms. Kartais influenceriai gali supažindinti su tvaresnėmis alternatyvomis, pavyzdžiui, menstruacinėmis taurelėmis, o kartais ir pasidalinti svarbia ir teisinga informacija apie moters kūną.“
„Didžiausia rizika – nekompetencija ir komerciniai interesai. Jei influenceris nėra medikas, jis gali pasidalinti asmenine patirtimi – jam patiko ir jis papasakojo. Taip pat jo rekomendacija gali būti paremta ne produkto nauda, o apmokėtu bendradarbiavimu. Gali būti reklamuojami visiškai nereikalingi ar net žalingi produktai, pavyzdžiui, makšties plovikliai, kurie sutrikdo natūralią mikroflorą ir gali sukelti sveikatos problemas“, – įspėja M.Mizgaitienė.
Iškreipia realybę
Reklamų pasaulyje moters kūnas kvepia gėlėmis, jis sausas ir „gaivus“ ištisą parą. Tai – fantazija, neturinti nieko bendra su realybe, pabrėžia akušerė.
„Tiesa, matau, kad situacija keičiasi, pastebiu teigiamą tendenciją, ypač menstruacinių paketų reklamose. Kai kurie progresyvūs prekių ženklai pagaliau pradėjo rodyti realistišką raudoną skystį vietoje mėlyno ir kalbėti apie menstruacijas atvirai, be gėdos.“
Vis dėlto spaudimas „kvepėti ir atrodyti tobulai“ vis dar išlieka. „Jis tiesiog persikėlė į kitas produktų kategorijas, tokias kaip kasdieniai įklotai, kurių, beje, geriau nenaudoti visai. Čia pagrindinė žinutė yra „gaiva visą dieną“ ir „kvapo kontrolė“. Tai tiesiogiai diegia mintį, kad natūralios išskyros yra problema ir kad natūralus kvapas yra blogis, kurį reikia „neutralizuoti“. Taip pat intymios higienos prausikliai su kvapais. Vis dar siunčiama žinutė, kad reikia kažkokio specialaus „skanaus“ kvapo“, – pastebi M.Mizgaitienė.
Atskleidė juodąjį sąrašą
Specialistės teigimu, produktai, kuriuos rinkodaros specialistai pristato kaip būtinus, dažnai ne tik nereikalingi, bet ir žalingi. Pirmasis juodajame sąraše – makšties ploviklis.
„Tai – viena žalingiausių priemonių. Jis išplauna gerąsias bakterijas, sutrikdo pH ir drastiškai padidina infekcijų – bakterinės vaginozės, pienligės – riziką. Makštis yra savarankiškai išsivalantis organas. Mūsų tikslas – palaikyti švarą išorėje – vulvos srityje, netrikdant jautrios vidinės pusiausvyros“, – aiškina M.Mizgaitienė.
Dar keli marketingo „kūdikiai“ – kvapnūs paketai ir tamponai. „Kvapikliai yra stiprūs alergenai ir dirgikliai, galintys sukelti kontaktinį dermatitą jautrioje zonoje“, – įspėja akušerė.
Nereikalingi ir intymūs dezodorantai ar kvepalai. „Jie maskuoja kvapą, kuris dažniausiai yra normalus. O jei kvapas stiprus ir neįprastas – tai signalas kreiptis į gydytoją, o ne purkšti kvepalais“, – tikina M.Mizgaitienė.
„Intymios servetėlės dažnai turi alkoholio, kvapiklių. Jos gali būti naudingos tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kelionėje, kai nėra galimybės nusiprausti, bet neturėtų tapti kasdienės rutinos dalimi.“
Nors daugelis moterų kasdienius įklotus naudoja nuolat, specialistė įspėja: „Jie neleidžia odai kvėpuoti, skatina drėgmės kaupimąsi, trintį ir gali tapti bakterijų veisykla. Jei yra galimybė, geriau dažniau pasikeisti kelnaites.“
Antibakteriniai prausikliai – dar vienas produktas, kurio reikėtų vengti kasdienėje rutinoje. „Jie skirti naudoti tik esant uždegiminiams procesams ar po operacijų, gimdymo ir tik ribotą laiką, ne kasdieniam naudojimui.“
Tereikia vandens
Intymios higienos priemonių, kurių moterims iš tiesų reikia, sąrašas stebėtinai trumpas. „Vanduo. Tai yra pagrindinė ir svarbiausia priemonė išorinių lytinių organų apsiplovimui“, – sako akušerė.
„Intymios higienos prausiklis skirtas tik išoriniams lytiniams organams, ne makšties vidui. Reikia rinktis specialų intymiai higienai skirtą prausiklį su tinkamu rūgštiniu pH – apie 3.5-4.5, be alkoholio ir kvepalų. Prausiklis nėra būtinas“, – priduria pašnekovė.
Tiesa, menstruacijų metu priemonių sąrašas ilgėja, tačiau ir šiuo atveju svarbu ne priemonių gausa, o kokybė bei individualūs poreikiai. „Paketai, tamponai, menstruacinės taurelės, diskai ar kelnaitės – priklausomai nuo asmeninio patogumo, gyvenimo būdo ir poreikių“, – komentuoja M.Mizgaitienė. Ji atkreipia dėmesį, kad tiek aplinkai, tiek moters sveikatai palankesnis pasirinkimas – daugkartinės menstruacinės taurelės, kelnaitės ar daugkartinio naudojimo įklotai. Šie neturi cheminių priedų, kvapiklių, nedirgina odos.
Perspėja dėl kraštutinumų
Akušerė pastebi, kad perdėta higiena tampa nauja tendencija: „Tai – dažna problema. Perdėta higiena yra per dažnas prausimasis – daugiau nei 1-2 kartus per dieną, agresyvių, šarminių muilų naudojimas ir, svarbiausia, bet koks bandymas „išplauti“ makšties vidų.“
Pasekmės, anot akušerės, gali būti rimtos ir ilgalaikės: sutrikdoma natūrali makšties mikroflora, sunaikinamos gerosios laktobakterijos, pakinta pH lygis, o natūraliai rūgštinė terpė, kuri saugo nuo infekcijų, tampa šarminė.
„To tiesioginės pasekmės – didesnė bakterinės vaginozės ir pienligės – kandidozės – rizika, atsiranda sausumas, niežulys, perštėjimas ir bendras diskomfortas“, – sako M.Mizgaitienė.
Verta žinoti
Profesionaliais patarimais apie intymią higieną akušerė Marija Mizgaitienė dalinasi savo Instagram paskyroje @akuseremarija.
Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
Pranešimą paskelbė: Lina Toločkienė, UAB „Lietuvos sveikata“
