Jau kelis menesius draugauju su mergina.Susipazinau su ja vasara ir visa laika musu santykiai buvo artimesni nei turetu buti!!!Mes susidraugavom ir tapom pora!Bet abejoju del to ar ji man sesuo ar mergina.Musu gimines pasak juos tevus yra labai tolimos,pasak manuosius ishvis ne gimines?Ka man daryti?Kaip apsispresti?

Papasakokite savo meiles istorijas, kurios pasibaige laimingai. Prie kuriu pabaigos butu galima prirasyti „… jie gyveno ilgai ir laimingai”. Laukiu:) Aciu.

labas visiems. bandysiu papasakoti.Mes susipazinom per interneta,esam is tos pacios mokyklos.jis wyresnis.iki siol susitikinejam.Susitinkam waikstom apsikabine susikibe uz rankuciu buciujames.be yra wienas bet.kaip wisada.jis wyresnis 3 metais..wengia zmoniu nebenori kad mus kas matytu.mokykloje istariame wienas kitam :labas,nusisypsome.ten kur nera zmoniu wiskas kitaip.as laiminga.jis geras waikinas,nuosirdus,atsargus,atskingas,rupestingas. mes mylimes.tokia situacija:mes matome tik ten kur yra mazhai zmoniu.ko jis bijo nzn.bet zinau wienitele tiesa kad as jo niekada nepaleisciau,nes beprotishkai myliu.tiesiog parasykit sawo nuomone,dekoju

Zinau, kad tokiam trumpam tekste nesutilps viskas ka noreciau pasakyti, bent kad kuo teisingiau isivaizduotumet situacija. Esme ta, kad su vyru pragyvenom 12 metu, auginam pora atzalu. Nors ir tekejau is dideles Meiles, kuri buvo mane taip apakinus, kad net nepastebejau kokie mes skirtingi. Nejuodinsiu savo antros puses, pasakysiu, kad mes tiesiog nemokam gyventi kartu. Tiek kartu kalbeta apie skyrybas, kad ir pereita sekmadieni, jis jau krovesi daiktus ir ruosesi iseiti… bet neisejo… Tai toks nervu tasymas. Jis kiros berods neturi, bet as jau mintyse noriu, kad susirastu ir paliktu mane ramybeje, tiesiog pavargau taip gyventi. Nei bendros ateities kurti, nei gyventi svajonemis… Prisipazistu, kad pati pirma bijau reikalauti skyrybu,…

Neseniai seminare susipažinau su mielu vaikinu. Iš pat pradžių patikome vienas kitam. Patiko jo bendravimas, jo dėmesys man, jo bučiniai. Supratau, kad ieškojau būtent tokio žmogaus. Na, atrodytų, viskas kaip ir puiku, tačiau kilo šiokių tokių problemų. Sužinojau, kad tokių įvairių „kadrų” šis vaikinas turi ne vieną ir ne du… Pats to nepripažįsta, bet visi, kas jį artimiau pažįsta, tai patvirtina. Nieko stebėtino, nes jis tikrai lyg magnetas traukia merginas ir lengvai sugeba apsukti joms galveles. Man, dėja, galvą jis irgi apsuko. Jo draugai sakė, kad aš jam irgi padariau nemažą įspūdį. Išsiskirdamas su manimi prižadėjo atvažiuoti, aplankyti mane (gyvename skirtinguose miestuose) ir toliau puoselėti mūsų jausmus:) Dar porą savaičių…

Sveikuciai. Nusprendziau parasyti Jums…Noriu paprasytI Jusu patarimo. Turiu suzadetini, kuri be galo myliu, gyvenam kartu. Esme tame, kad jam neseniai is uzsienio pasiule nebloga darba… Kaip grese „issiskyrimas” as prapliupau asaroms….prie jo, nezinau kas pasidare..buvo jau prisikaupe….] Jis mane apkabino ir pasake, kad as svarbiausia jo gyvenime, pinigai ne svarbu ir pasiliks, bet as nenoriu, kad jis aukotus del manes, nenoriu, kad ir isvaziuotu….Nezinau ka daryti????pasidalinkite su manimi savo patirtimi, gal kam nors teko susidurti su tokia situacija??? Cia Lietuvoj jis taip pat turi darba, bet ten aisku pinigai tris kartus didesni…o vasara as ten taip pat vaziuociau, bet dabar negaliu- paskutiniai metai unike. Aciu Jums visiems!!!!!

Sveiki, butu labai smagu, jei gauciau is jusu geru bei naudingu patarimu… Turiu suzadetini (vasara ketiname tuoktis), problema yra busima anyta. Pasakosiu trumpai ir aiskiai. Karta ji mane pasikviete i kambari ir pasake, kad as jai dar ne marti, kai apsivesiu tada tiktai busiu. Aisku labai nesmagu, nes tikrai as jai stengiuos itikti visais imanomais budais. Po to pradejo mane smerkti, kad pradejau gyventi su jos vaiku ir.t.t..aisku liepe mano suzadetiniui nieko nesakyti. Bet taip nesmagu. As nesakau jos demesio man netruksta, ji gera ir t.t.bet jauciu kazkokia riba tarp manes ir jos. Pakalbekime apie uosvienes…pasidalinkite su manimi savo ispudziais.Aciu

As pasimeciau savo jausmuose ir svajonese. Nebesuprantu, ka myliu, o ko nekenciu. Jauciuosi netekusi pusiausvyros, pagrindo po kojomis. Sau padeti nebegaliu. Draugams pasakoti bijau, vyrui, tevams irgi. Jauciu, kad man reikia pasikalbeti su psichologu-specialistu, kuris galbut padetu surasti atsakymus. Tik nezinau nuo ko pradeti. Ar cia seimos gydytojas nusiust turi, ar eit pas privatu? aisku pas privatu geriau, bet kiek tai kainuos? Gal kas zinote ikainius ir koki savo darba ismananti psichologa. Nebegaliu taip daugiau gyventi ir kankintis, padekit man

Zodziu stengisuos trumpai..mes susitikom,jis turejo mergina,bet mes ..na taip isejo kad viena nakti buwom kartu,jis man pasiule draugyste ir pns..po poros dienu jis man pasake kad turi atsiprasyti savo merginos,ir TURBUT nori grizhti pas ja.As jam pasakiau kad tegu lekia nors ta pacia minute ,kad man nereikia tokio bailio,neapsisprendelio,pasakiau kad nemegstu melagiu,ir kad niekada negales sugrizhti pas mane..nors sirdis jaute wisai ka kita,be galo troshkau kad jis butu su manim.Bet ar teisingai pasielgiau?

kodel merginos negali buti su vaikinu tiesiog draugais? niekaip to nesuprasiu… su visom merginom kuriom pradedu bendrauti skirdamas jom daugiau demesio palaikydamas jas gerom draugem (bendrauju as visuomet atvirai ir laisvai) ir visos tampa lyg „busima mergina” o ne drauge o po kiek laiko isvis prasideda bucikiai ir atviros uzuomenos. mano moto bendrayti laisvai ir paprikolu ir daznaisei pats buckis cian elektronins buskcis ten. turejau drauge tik drauge buvo ji buvo aspirengus netureti niekuomet vaikino ir jokio vyro… pliurpem su ja apie viska galvojau pagaliau radau padruska o ne pana. ir ka jus manot pasiemu as ja eilnini viena karta pasivazineti… sedim sapampana gurksnojam masinoj juokaujam… ir ji tik „musu…