Sveiki. Turiu tokia problemele. Issiziuriu vis i sau per daug gerus vaikinus. Ka daryti? Kaip is pradziu suprasti koks zmogus yra taves vertas? T.y. ne per daug geras..kad paskui nebutu apmaudu. O tai svarbu, manau, kad jaustis abiems zmonems pilnaverciais.

pries tai viskas buvo gerai kai pradejau lytini gyvenima(pries 3 metus) bet kaskas atsitiko baigiu labai greit tada pykstuosi su pana ji sako kad as tik to ir noriu as jai sakau kad kaskas netaip kaip tai istaisyti kaip padaryti kad butu kaip buve.ir ka daryti kad tai nepasikartotu as manau kad cia kaskas su psichika galbut per didelis stresas

As noriu paklbeti apie draugyste.. matot man idomu kaip jus manot kas tai yra draugas? mano geriausia drauge,jau 15 metu..taciau paskutiniu pora metu as jos nematau, nes ji susirado vaikina..ir mane pamirso..ji vis dar skaito mane geriausia drauge..bet juk nebera santykiu, mes gyvename visai salia taciau matomes karta i menesi…taip seniau niekad nebuvo…net kai as turejau drauga..p.s ir db turiu, bet tai netrukdytu..db jos draugas isvaziaves keletai sav.ir db ji jau turi man laiko…man labai jos gaila..bet ir labai pikta…nzn. kaip elgtis…as zinau kad viskas keiciasi..ir nebus kaip seniau..bet…kazkaip skaudu…

Kaip paimti save i rankas? Santikiai su vyru blodejo ir as nutariau skirtis, jis nepriestaravo, nuejome pas advokata, po to i teisma ir pati nesupratau, kaip issiskiriau, bet per ta laika santikiai pradejo gereti, norejau sustabdyti skirybu procesa, bet laukiai is jo puses iniciatyvos, bet jos nebuvo. Galvojau, kad toliau gyvensime kartu, nes turime 2 vaikus ir stai pries 2 savaites jis susidejo savo daiktus ir isejo. Gyvenimas baigtas, as ne gyvenu, o egzistoju, kiekviena diena verkiu, geda pries vaikus, negaliu susilaikitis, myliu ji beprotiskai, neisivaizduoju savo gyvenimo be jo. Jis man buvo ir draugas ir vyras. Jis atvaziuoja pas vaikus, pasake kad susirado jau kita moteri. Skirtis su manim…

Susipazinom neperseniausiai. Jis jau sako, kad mane myli, nors tik kelis kartus buvome susitike. Labai daznai pykstames…ir taip kol pasakau, kad gal tada geriau pamirskim vienas kita..Tada ir vel pradeda savo meiles zodelius ciulbeti. Anksciau daug skambindavo, ir as jam- dabar nebe. Sakydavo komplimentus- dabar nebe. As dabar pakeiciau savo bendravimo buda. Isklausau, nuolankiai bendrauju…bet jis atrodo abejingas, kol kaip jau rasiau pries tai nepasakau, kad gal pamirstam vienas kita. Pagal jo amziu jis turetu elgtis daug protingiau, kaip suauges. Bet daznai jauciu, kad jis kaip mazas vaikas. Vaikinai, prasau padekit man ji suprasti. Nezinau ar as ka ne taip darau, ar siai problemai yra kita priezastis. Bet as manau,…

Gal kas nors gali atsakyti i si klausyma ar ji paneigti tiesiog pats negaliu surast i si klausima atsakymo prasau padekit, man skauda sirdi

Sweiki! niekada nemaniau jog galima pamilti klasioke…. juk jos tokios nusibodusios…. bet taip isejo, kad ziauriai isimylejau,viena tokio grazia,shilta,faina klasioke:) pries pora metu tarp musu buvo uzsimezgusi simpatija as jai patikau ji man bet kaskaip nieko neisejo, buvom dar visiski vaikai… nuo tada ji ziauriai pasikeite (i geraja puse). Yra vienas klasiokas kuriam ji sypsosi, pamirksi….. as tai matydamas noriu prasmegti skradziai zemes:( Tikriausiai jis jai patinka:( Kaip man suzinoti ar nors kiek jai dar patinku? Gal galit patarti, kaip ja suzaveti? Jei suzinosiu kad jai nepatinku tikrai daugiau nelysiu i jos gyvenima….. Kiek zinau ji neabejinga nei man nei tam klasiokui, bet kaip suzinoti, kuris labiau patinka? As esu…

na visa problema kad mano vaikinas nori grazuoles, kad einant gatve i mane visi seile varvintu,o draugai jam manes pavydetu ir liaupsintu kokia grazia pana jis turi.Na o as esu paprasta mergina, turiu keleta kilogramu antsvorio ir mane tiesiog nervina kiekviena diena pas ji i kaima issiruosinet kaip i baliu.As jam aiskinu kad tai tiesiog nesamone,bet jis pradeda priekaistaut jog saves neprisiziuriu.Zodziu as apie save taip nemanau,na jo priekaistai del svorio pagristi taciau,niekaip negaliu sulieknet ir is viso nebezinau……….Ka daryt?

tai va…pries puse metu draugavau su vaikinu kuri begalo mylejau,atrode jis mano idielas…kiekvienas jo judesys,kiekvienas jo zodis,kiekvienas jo bucinys man istrigdavo giliai i sirdy….kai mes isiskyrem,man buvo lb sunku..kiekviena vakara verkdavau,nes viskas primindavo ji….kitus vaikinus lygindavau su juo,nes ji vieninteli mylejau ir taip pati daug zmoniu iskaudinau bandydama ji pamirsti ir viskas budavo veltui…pries naujus jis man paskambino ir paprase susitik..as negalejau to atsisakyti…atvaziavo pas mane,o as virpedama isedau i masina..kelias minutes negalejome vienas kitam pratarti nei zodzio,o po to stipriai mane apkabino..vos nepraviskau..buvo gera vel jausti jo siluma…ta vakar atrode negalejome vienas kitu atsidziaugti,abu buvom tokie laimingi tokie paiilge vienas kito…uzmirsom viskas kas aplink mus…buvom tik mes,daugiau niekas neegsistavo…bet…

jaučiuosi baisiai, juk kažkada jį taip mylėjau, o dabar esu abejinga,norėčiau gyventi viena su savo sūnumi,būti stipri,bet viskas šiam pasaulyje priklauso nuo materialinės gerovės, tiesiog neturiu jos, o jis gali tai suteikti man ir savo sūnui,man dar pati jaunystė, o jaučiuosi kaip 60 m. tiesiog stumiu dienas ir tiek, nebėra nei romantikos, nei išvykų kartu, nėra nieko linksmo, kad ir dabar – namie aš ir jau miegantis sūnus ir su kuo aš galiu pasidalinti savo svajonėmis, išgyvenimais – mes jau nebesuprantame vienas kito, visi kas mane mato iš šalies apibūdina, kaip einančią rūsčiu, šaltu veidu, tačiau ištikrųjų manyje begalinis liūdesys, lauksiu dar ilgai, dar 13 m. kol sūnui bus 18m.…