Matai, kaip kartais buna…..Atrodo nieko tokio nenutiko, tik vienas zvilgsnis, keli buteliai sampano…apkabinimas, bucinys, glamones…..ir tu jau kazkur toli….atrodo lyg kiltum sparnais i dangu. Bet tai trunka vos kelias minutes….Pabundi ryte ir galvoji -ot sudas ir vel nenamie nakvojau!!!!! Tada greit begi idusa, nuplaut praeitos nakties kvapa…greit daraisi makiaza….ir leki pro duris…palikus rasteli savo ”vienos nakties nuotykiui” Aciu buvo malonu……xxx…ir taip dingsti nieko nepaaiskinus…..Eini gatve ir kartoji – ot sudas ka si kart sugalvoti….ka sakyt savo”brangiausiajam” kur nakvojau…ai, vel drauge paliko vaikinas ir turejau visa nakti klausyti jos verkslenimu….”Grystu namo ir matau pusryciai ant stalo…prie virykles besisypsantis mano mylimasis( vis dar su ta jokinga pizama) Ir tada taip suspaudze sirdele…(o…

Kaip visi žino, gera bendravimo priemonė yra Mirc’as. Na, aš nelabai tikėjau tokiais dalykais kaip simpatija online ir t.t. Netikėjau net tokiu dalyku kaip meilė. Mane su JUO supažindino geras draugas. Iš pradžių bendravome atsargiai – dar nepažįstami visgi. Bet kuo toliau, tuo labiau patraukdavome vienas kitą per dantį. Ir vieną dieną op – per vieną pokalbį jam išsprūdo, nors labiau aš išprovokavau, kad jaučia man simpatija. Nežinau, kas man trenkė maišu per galvą, bet aš sakau, kad šį bei tą irgi jaučiu. Kaip visi žinome, vieną dieną susitikome. Tikrai tai nebuvo tai ko aš tikėjausi. Kažkoks kitas žmogus. Toks dar vaikas kažkoks. Na, aš iškart pasakiau sau ne, jis…

sveiki, norejau papasakoti savo istorija : su vaikinu buvome pazistami 2metus, buvome geri darugai, kol viena diena:) tapome pora…isdraugavome apie 2 savaites, tos dienos buvo tiesiog nuostabios, atrode kad vienas kita suprantame is zodzio, is veiksmo…kalbedavomes apie viska…kol viena diena jis atvaziavo ir pasake, kad jis bijo tolimesniu santykiu, pats save isvadino kvailiu, kad taip elgiasi, sake kad bijo isipareigojimu …aisku as buvau pritrenkta…nes viskas klostesi kuo puikiausiai, mes netgi niekada nesibareme, buvo siokiu tokiu nesusipratimu, bet greit juos isspresdavome…tai vat, pasiuliau jam pagalvoti ko jis troksta gyvenime, galbut jam tiesiog reikia laiko…taigi jis pasake kad uz poros dienu jis uzsuks…na, apsisarvojau kantrybe ir laukiau…praejo jau pusantro menesio- jokiu ziniu…

Sveiki, dabar sedziu prie kompiuterio ir rasau cia, nes tiesiog noriu issipasakoti.Taigi… Vakar su drauge pas jos biciulius sventeme Naujuosius metus. As padauginau.Kogero net zodis „padauginau” cia netinka… Prisigeriau. Zinoma, kai jau prisigeri, tai ir mastymas visiskai pasikeicia, viskas atrodo lb paprasta, i viska imi zvelgti pochuistiskai(atsiprasau uz necenzurini zodi).Na, mes visi linksminomes.As per ta vakara pasibuciavau su trim vaikinais. Jau ir tai, manau, kad tikrai nera gerai. Visgi „laizymasis” su bet kuo, tikrai pagarbos nesuteikia. Veliau su vienu vaikinu nuejom i kambari ir…Na, zodziu, jis pasiule pasimylet. Sutikau (beje, as dar nekalta). Bet aiskiai pasakiau, jog be sargio nieko nebus. Jis nuleke pasiskolint prezervatyvo. Kai grizo, pradejom nusirenginet,glamonetis.Jau buvom…

papasakosiu jums sawo istorija ir tikiuosi man padesit…vienos drauges deka susipazinau su juo…jis zymus sportininkas,plaukikas…viskas buwo grazu…pradzioj susirasinedavom sms,pasakodavom viens kitam sawo swajones,pomegius…ir visai netrukus susitikom…ilgai vaiksciojom,kalbejomes…ir jis sake kad jam labai gera su manim…prizadejo kad dar ne karta susitiksim…bet…..kazkuriam laikui wiskas nutruko….kol ir vel drauges deka mes susitikom…bet…jis mane ignoravo…nekalbejo…tik ziurejo i mane sawo graziom akytem…tada ir vel rasiau jam sms…bet jis buwo siurkstus…kai kalbejom telefonu,jo balsas buwo piktas….kol galiausiai padejo rageli….taip ir nesupratau kas nutiko???gal jus zinot??gal galit padet man??drauge wis pataria man kad nenuleisciau ranku,bet…gal jam patinka ji o ne as??nors abejoju…jie vienas kita pazysta taciau labai pykstasi…vel taikosi…bet niekad nebuwo geri draugai..susitike netgi nepasisweikina….mmm…galbut jis labai…

jį pazistu daugiau nei 6 metus.Kadaise mes draugavom, viskas buvo gerai, vaikiska meilė, pirma meilė, pirmas vaikinas, skraidziojau debesėliais. Draugavom gan ilgai 3 metus, bet laikui bėgant mano meilė jam blėso. Paskui aš jo išvis nenorėjau nei matyt, nei žinot. Išsiskirėm. Bet santykiai nenutruko. Matydavomes, kalbejomes, jis rado kita pana, as irgi (nors neilgi tie santikiai buvo). Kaip sakiau mano meile jam isbleso, bet siek tiek simpatijos jam liko, bet as nekreipiau i tai demesio. Veliau mes pradejom daznai susitikinet, nes tapom kaimynais. Kuo dazniau ji maciau tuo labiau mano simpatija jam augo, supratau, kad vis delto myliu ji, ir pima meile nemirsta. Katra nesusilaikem ir pasimylejom, as nesigailiu del…

na as tiesiog nepasakosiu,o pasidalinsiu savo mintimis…man jau atsibodo gyventi kazkoki tai neidomu pasauli,as turiu vaikina,kuris mane dievina,bet as jam beveik nieko nejauciu…as nenoriu jo palikti,ji iskaudinti,sudauzyti jo gera sirdele,bet kai gyvenimas tampa be prasmis reikia tai padaryti,nes as jau nebeturiu kur trauktis,visi cia pasakoja,komentuoja,kad meile tai nuostabus jausmas,o as to dar niekad nepajauciau….ir turbut nebepajausiu-o gal dar man ieskoti to vienintelio zmogucio?…kartais pagalvoju,kad tai beprasmiska,ir isvis kam as gimiau?pasidalinkit mintimis?ar ka patarkit?

Tai va nebegaliu nutariau islieti savo mintis jum interneto skaitytojai. Gal as isprotejau….? Niekas manes nemyli nezinau kodel, nesu neisvaizdus: aukstas gan daznai sulaukdavau is merginu komplimentu del savo isvaizdos ar tokiu klausimu „turbut merginu neatsigini” Bet nezinau kas man darosi neturiu merginos man 22 nezinau as atrodo nesu labai isrankus nebent nesamoningai noriu kad mergina butu supratinga net nezinau gal man skirta. visai neseniai kalbedavau ir juokdavausi: nera jokio likimo ar tikros meiles, nera tau skirtos kitos puses. Dieve kaip tai kvailai beskambetu noriu myleti ir kad mane myletu. Ar buna tokia meile kaip filmuose, kur jis ir ji ir daugiau nieko nebereikia. Vienas del kito viska padarytu. Nezinau…

taigi atsitiko kaip atsitiko bet susikloste tokia situacija kad nebezinau ka ir kaip daryti. nuo pradziu: visa gyvenima bendrauju daugiausia su vaikinais. to man pavydejo kitos merginos, taciau nesuprantu kodel nes jie mvisi ziuredavo i mane kaip i puikia drauge o ne i mergina. ir man tai buvo sunku nes norejau patirti ir kitokia draugyste. del to kartais pagrazindavau pasakojimus. budavo kad „atsiurasdavo” su vaikinai pamete galvas ir t.t. nors pagrazinimu budavo mazuma nes is tiesu budavo panasiai, bet viskas baigdavosi lengvai. o dabar mano pasakojimai tapo realybe. pries metus labai netiketai susipazinau su vienu vaikinu. is pradziu buvom gerais draugais. po menesio pradejom elgtis vos ne kaip pora nors…

Tiai vat turejau mergina isdraugavai virs metu laiko ir santykiai buvo gan neblogi, bet paskutiniu laiku labai pykdavomes ir tie pykciai priejo iki skyrybu, nes labai jau atsibodo pyktis ir tie pykciai atitolino mane nuo jos, tai vat o kai issiskyriau atsirado kita mergina, bet ji tik kaip drauge dabar, bet as jai nerealiai patinku ir ji tikisi kazko daugiau, bet yra problemele, nes ka tik bedarau visur matau savo buvusia mergina, net kai buciuojuos isivaizduoju kad su ja buciuojuosi, nebezinau, gal vis delto as ja vis dar tebemyliu??? Tai vat cia dar tik pradzia nes snd dar, mano geriausio bico pana man pasake kad mane isimylejo ir kazko tikisi…