pasakykit ar gerai darau.dar su niekuo nedraugavau, bet paziulymu turejau ir visokiu trumpalaikiu nuotykiu.tai noriu paklausti ar geriau draugaut su betkokiu vaikinu, kuris net nepatinka, ar geriau is vis tuo metu su niekuo nedraugaut?ir kaip neizeidziant atstumti vaikina?nes as niekad nemeluoju, sakau, kad neturiu vaikino, bet po to kai atsiprasant „prisiknisa” tai kaip ir nelieka svaraus argumento, kodel nenori draugaut su juo.

kai mergina isprievartauja ar ji turi kam nors tai sakyti? o jei draugas nesupranta del ko nenori su juo bendraut, nes nebenori bendraut su niekuo ar jam reik pasakyt?

sveiki, gal rasit ka patarti, tai ir pasipasakosiu..esu linkus save nuvertinti.o dar sugebejau isiziureti sustriausia sules berna.jis amne zino is vieno tooso, taciau mes jame net nebendravome, nes drauges man nepranese, akd jis ateis, ir kai pamaciau man buvo didelis sokas..ir visa ta tusa varziaus..nes dar chebra tokia lieva buvo..kaip cia pasakius.o mes pries tai ir ieskoke susirasynejom, tuse jis tikrai zinojo mano varda ir panasiai.taciau nei jis nei as nedrisom viens kito uzkalbinti..nu nezinau, buvai tikrai nesava.jis siaip yra 12-okas.ir dabar mokykloj vienas kita pastebim ir tikrai atkreipiam demesi vienas i kita, tiesiog as galiu pagaut jo zvilgsni kaip ir jis amno.bet tame ir beda, kad nedristu jo uzkalbinti,…

net nezinau nuo ko pradeti pasakoti savo istorija…pusantru metu draugavau su vaikinu, jis man buvo pirmasis vaikinas i kuri ziurejau rimtai o as jam pirmoji mergina su kuria norejo buti amzinai…jis man kartodavo kekviena diena kad mane myli… as taip pat be galo ji mylejau…man kekviena akimirka praleista su juo buvo nuostabi ir nepamirstama…man uztekdavo pamatyti kad jis ziuri i mane ir as pradedavau virpeti…mes per visa draugavimo laika buvome susipyke gal karta,tiesiog neturedavom laiko pyktis, mums budavo didziausias dziauksmas kad galim bent akimirka pabuti kartu…na zodziu mes viens kita tikrai be galo mylejom…bet paskutini musu draugavimo menesi jis man pradejo rodyti maziau demesio,pradejom susitikti reciau, aceit jis buvo uzsivertes…

su zmona susituoke gyvenom 15 metu. turim sunu.dabar abu gyvenam uzsienyje. zmona neistikima, gyvena su kitu vyru. zadam grizti i lietuva ir skirtis. zmona duoda skyrybu, zadame eiti pas advokata ir atlikti visus formalumus. kiek laiko truks skyrybu procesas? nes mes zadame po to kai grisime i lietuva vel grizti i uzsieni. del bendro turto mes susitare jau. man svarbu kiek visa tai uztruks? gal kas zino?

Man iskilo kvailas klausimas, kaip jus vertintumete tai, kas nnutiko man. tai va su draugu draugaujam 3 metus. Viskas ivyko per valentino diena. kaip jus vertintumete tai, kad manes nepasveikini? nei gelytes? nei plastmasines sirdeles is prekybos centro? jis zinoja, kad as jam uzsakiau dovana, gana nepigia. sventem labai smagiai su draugais. gelytes laukaiu bent ant rytojaus, galvojau cia nebuvo kaip pasveikinti ir panasiai. rytoj – geles nera. tad aas supykau ir jam pasakiau, kad koks jis begedis ir manes nepasveikino, o jo argumentai tokie,kad jam geda buvo pas mane su gelem eiti. juk sako jis man as nepamirsau, mes sventem… bet as jauciuosi labai iskaudinta labai. kada gi daugiau…

Draugauju su vaikinu dar tik 3men, taciau manau, kad ji myliu. Nes esu gan nepastovus zmogus, o buve vaikinai greitai atsibosdavo.. Dabar yra kitaip. Susipazinau ir pamilau. Galvojame apie mano 1a kartą (mum 18). Zinau, kad ir jis mane myli. Taciau buna akimirku, kai abejoju meile, abejoju ar jis tikrai yra MANO zmogus ir ar nereiketu jo palikt ir neduryt, sakydama, kad myliu ir pan. O buna ir taip, kai atrodo, kad be jo negaliu. Budama su juo jauciuosi saugi, mylima ir labai laiminga. Prasau patarkite kodel as kartais abejoju, gal tik man atrodo, kad tai meile, nes esu jauna.. Taciau man su juo buna taip gera (kai mes kartu…

beveik pusantru metu draugavau su vaikinu….maniau kad ji be galo myliu , kad negaleciau be jo gyventi. bet vos tik pasirode kitas vaikinas as pamirsau visus savo jausmus tam kuri maniau kad myliu, per kelias dienas spejau issiskirti su vaikinu ir pradeti draugauti su kitu, su tuo kuris mano gyvenime pasirode netiketai… nezinau kas man darosi apie savo buvusiji daznai galvoju, prisimenu tais akimirkas su juo,man buvo gera su juo, bet gera ir su dabartiniu… mano ex vaikinas siulo sugrysti pas ji…bet man jie yra vienodi nebenoriu ne vieno skaudinti. su vienu buvo grazi praeitis o su naujuoju grazi ateitis…. gal as juos abudu myliu…

Kaip reaguotūt,jei jūsų antroji pusė pasakytų, kad nori kitos(-o) ,nors draugauja su tavim.. t.y jaučia sexualį potraukį kitai, ir tai jo (-os) nuomone yra visiškai normalu. Ar galėtūt ramiai jaustis,žinodami,kad kai esate su antraja puse,ji tuo tarpu galvoja apie visai kitą žmogų?…

man kaip ir daugeliui atsitiko vienas dalykas,apvertes pasauli aukstyn kojomis.tai is tiesu labai ziauru.pries tris menesius susitaikiau su savo meile,su vaikinu kuri isties myliu.pati pirma karta mes susitikome pries metus,taip-tai buvo meile surusenusi musu sirdyse. ir pradraugave puse metu issiskyrem,nes taip jau matyt aplinkybes susikloste.is tiesu buvau labai laiminga,kad mes vel kartu,vaikinas taip pat.nuo niekieno neslepem savo jausmu viens kitam.seima,artimieji,draugai zinojo kokie mes buvome laimingi.kad ir kaip tai skambetu nuvalkiotai,taciau galiu drasiai pasakyti,jog jis man brangiausias dalykas siame pasaulyje,be jo as visiskai ne tas zmogus,as nesijauciu savimi….as pastebejau,kad pastaruoju metu jis eme vengti manes:reciau rase zinutes,keistai snekejo,buvo susimastes ir kiek perdaug rimtas.as pabandziau issiaiskinti,kas atsitiko,taciau jis visai pradejo mane ignoruoti,kol…