Sveiki, diskutuotojai. Įdomiai diskutuojat, tad norėčiau ir aš pasiūlyti temą. Kadangi mums jau „…virš“, tai manau, kad su tuo, apie ką norėčiau pakalbėti, esame visi susidūrę… Taigi, jaunystė, meilė, romantika… O paskui – namai, vaikai, buitis… Ir nepastebim, kaip šeimoje įsivyrauja rutina, santykiuose – monotonija… Tada – gal ir žvilgsniai į kairę, gal ir žingsniai…šeimos krizė…galbūt ir lemtinga klaida… Juk pažįstama, ar ne? Pasidalinkit savo patirtim – kaip to išvengti? Ką jūs darot?Kaip išsaugoti meilę, kaip pakurstyti aistrą? Kad nebūtų tos klaidos…

Ar šiais laikasi dar egzistuoja toks dalykas kaip vyrų ištikimybė? Ar dabar viskas paprasčiau – užsimaniau ir nuėjau į šoną? O žmona ar mylima moteris niekur nedings. Blogiausiu atveju, jeigu sužinos, galima bus atsiprašyti ir paaiškinti, kad jį kita moteris tik suviliojo ir myli jis tik mane vieną. Negi vyrams taip paprasta? Kaip jie teisinasi – tai tik seksas. Ar ne per daug dabar tas seksas akcentuojamas? Atrodo, kad jau nieko švento ir nelieka… Greitos pažintys, greitas seksas… O kur jausmai? Kur pasitikėjimas? Aš kalbu apie tuos, kuriem 30+.

noreciau paklausti vyresniu,t.y.kuriem apie 25-40metu vyru nuomone apie jaunas mergaites?ar jums su jom idomu?kodel?kokio amziaus jos jau praranda ta lolitiskuma?kokio amziaus moteris yra graziausia?:)

Padėkit, taip viskas atsibodo, kad atrodo ir kvėpuoti nebeturiu jėgų… Vakar surašiau atsisveikinimo laiškus ir išėjau…..bet taip intensyviai persekiojo žmonės, kad nei minutei negalėjau palikti viena….gal jie kažką nujautė, o gal mano elgesys išdavė????? Atrodo toks nebrasmis gyvenimas- kabiniesi, kabiniesi, o atrodo vis vietoje, vis atgal o ne į priekį… Čia tik už mokslą susimokėjai, čia ir vėl taupyk pinigėlius, čia butas, o sau na gi nieko nelieka. Ateina pavasaris, o sau nieko nelieka, net būtiniausiom prekės, neprisimenu kada nusipirkau kremo ar kvepalų…. Vyras išlaikytinis , butas mokamas, o atlyginimas minimalus. Sukiesi, sukiesi kaip voverė ir niekaip , na niekaip o dar universitetą už poros metū baigt…..

Klausimas skamba retoriškai ir visgi kviečiu diskusijai… Idealu, kuomet meilė abipusė, deja, deja kiekvienoje poroje (su retom išimtim) vienas myli visa savo esybe, o kitas tuo daugiau ar mažiau naudojasi. Kitaip tariant LEIDŽIA save mylėti, lepinti , atsilygindamas tik pagarba, dėkingumu bei pakantumu… Man labai artimas žmogus (sesuo) visada buvo iš tų, kurie naudojasi kitų meile. Nuo mažens – tėvų, draugų numylėtinė. Iš didelio būrio gerbėjų išsirinko vyrą, kuris tiesiog dievina ją iki šiol (vedę 16 metų). Nesakau, kad ji neverta tos neįtikėtinos meilės. Graži, protinga, labai draugiška bei linksma moteris, bet niekada nėra mylėjus jokio vyro taip, kad pamestų galvą:). Iš šalies jų šeima atrodo beveik tobula: vyras lepina,…

Itariu, kad sunus ruko zole, nes pastoviai mieguistas (daznai diena miega), apsiblaususios bei apraudusios akys. Bandziau iskvosti, bet neprisipazista, nors siaip gana daznai mudu paatviraujam.Viliuosi, kad dar nera labai isitraukes, nes tik savaitgaliais kur nors iseina is namu. Prasyciau pasidalinti ir teveliu ir jaunimo mintimis apie sia problema. Gal kas pasidalinsit asmenine patirtim… Kaip prakalbinti sunu, kaip uzkirsti kelia i nakomanija?SOS!!

Esu liekna, turiu dailias kojas, bet man jau 42 metai. Niekada nesižavėjau trumpais sijonais, maniau, kad tai nesolidu (dirbu rimtoje įmonėje) ir štai patarta / įkalbėta draugės nusipirkau klasikinį kostiumą su sijonėliu aukščiau kelių… Kolegos ir draugai (netgi pačios vaikai) žeria komplimentus, bet vyras nepatenkintas. Sako, kad juokingai atrodau, nors ir pripažįsta, kad man tinka . Ką manot apie MINI dėvinčias keturiasdešimtmetes ?Juokinga, vulgaru, ar tai tiesiog mano vyro ” įvaryti” man kompleksai ?

Tik nereikia moralizuoti, pati viska suprantu,bet dabar jauciuosi siaubingai. Laukiuosi. Labai norejau to vaikelio, bet viska pasisuko taip , kad as negalesiu jam nieko suteikti, jo tevas taip pat. Noriu apsidrausti ir surasti jam labai nuostabius tevus,net labai, nes jis to vertas. Ar blogai, jei to noriu ?

Taigi, buvo tarnybinis romanas. Viskas vyko labai greitai. Visa firma užgniaužusi kvapą stebėjo padalinio vadovės pastangas suvilioti firmos vadovą – beveik bendraamžį rimtą simpatišką turintį gražią šeimą vyriškį. Ir jai kažkaip pavyko, (gal pasitarnavo bendros komandiruotės). Bet labai greitai sužinojo žmona – matyt, nepatyręs vyras nesugebėjo gerai apgaudinėti. Jis atsikvošėjo, atgailavo, atsisakė meilužės (nors ji visaip bandė jį susigrąžinti, atakavo, darė spaudimą, naktį rašė žinutes ir t. t.). Ką gi, šeimoj audra aprimo, bet toji moteriškė firmoje tebedirba ir komandiruotės bendros pasitaiko. Tai neprideda šeimai santarvės. Psichologai sako, kad pasibaigus tarnybiniam romanui meilužė turėtų išeiti iš darbo. Kaip manote? Ar neturėtų vyras elgtis ryžtingiau? Atrodo, kad dabar šioje situacijoje tik…

Myliu savo virsininka. Ir kada tai nutiko???? Labai ilgai nieko nemylejau. Visada sakiau,kad buciau laiminga pamilusi, kad ir be atsako, o dabar… Jis… daug kam yra sakes, kad as klasiska moteryte, bet… Niekada nesutiksiu buti meiluze, niekada!!!!!!! Tiesa, jis jaunesnis 6 metais. Atrodo, rimtai papuoliau:(