Sveiki diskutuotojai. Turiu viena labai nemalonia fobija , vestuviu baime . Esu suaugusi, ne kokia paaugle . Gal zinot kaip kovot su sita baime. O Gal esat kas tureje tokia problemele ir galetumet patarti kaip jos atsikratyt ?

esame is tu poru apie kurias horoskopuose raso kad netinka vienas kitam.jauciu tai savo kailiu.nors ir kaip save raminu ir tramdau,nenoriu pripazinti,kad esu blogas zmogus.taciau jam bunant salia,is manes issilieja visas purvas,piktis neapykanta.taip dar daugiau atitolinu ji nuo saves.nenoriu buti jam bloga,taciau jam prabilus, as atsakau visai ne tais zodziais kuriais norejau kalbeti.as priklausoma nuo jo materialiai,o viduje zvereju.

Rūkiau 15 metų. Mečiau. Šalia visų problemų, susijusių su abstinencija, prisidėjo baisus alkis. Nuo ryto iki vakaro. Valgau valgau ir ištisai galiu valgyti. Per mėn. priaugau jau kelis kg. Kas turit ar turėjot panašios patirties – kada tai liausis ir ką daryti. Kažin dietos su tokiu nesveikai dideliu alkiu įmanoma laikytis. Padėkit patarimais 🙂

Ar jums labai svarbus isorinis grozis renkantis gyvenimo partneri? Vyro vidus, aisistavimas siekimas uzkariauti persveria isorinius tukumus, taciau naturaliai renkiesi trykstanti sveikata treniruota ir pan. kuna ir su tokiu noretum susilaukti vaiku. KA DARYTI?? Man tas vyras labai patinka taciau susilaukti su juo vaiku.. sakysit as jo nemyliu nes myleti reikia vieningai ir vidu ir isore. NEKENCIU SAVES DEL TOKIU MINCIU . Tas zmogus per geras man.. O baisiausia kad as jo – butent tokio labai geidziu.

Gal kas žinote apie „delčios” dietą ? Parašykite plačiau. Per žiemą priaugau 6 kg. tai visi rūbeliai- maži. Ką daryti? Gal sakysit kad man nereikia- reikia, reikia mano ūgis165 sveriu 72 kg. Ačiū už komentarus

Pragyvenom su vyru 7 metus, uzgyvenom 2 vaikus, beveik kasdien sakydavo kaip stipriai myli, kad labai laimingas ir…viena diena susidejo daiktus ir …atia. Pasake, kad turi kita ir staigiai issiskyrem. Nepraejus nei 2 savaitem po skyrybu atleke ir prasidejo: „buvau durnelis, atleisk, asaros ir t.t.” Pakalbejom, sakau-nu gerai pabandom, paziuresim kas is to iseis.Ir tada jis pareiske, kad as jam to vistiek neatleisiu, kad nevertas manes, apsisuko ir isejo. Gavau soka. Po 2 savaiciu vel:”duok man paskutini sansa, noriu buti su jumis,padariau didziausia gyvenime klaida”. Atvaziavo su dovanom,su naujom idejom. Nenorejau net kalbeti apie tai, na, o jis-„as tikrai noriu viska istaisyti,tu pagalvok ir pakalbesim kita diena”. Kita diena atvaziavo…

Sveiki visi! Kad vyras turi meilužę žinau apie metus. Pradžioje tyliai kentėjau, kai niekas nematydavo žliumbiau… Aplikninių akyse sekmingai žaidėme namais. Vėliau susiėmiau – pradėjau daugiau dėmesio skirti sau ir vaikams, susirūpinau savo karjera. Net išdrysau viena eiti į mūsų bendrų draugų gimtadienius, šventes…Ir pasimetė mano(?) brangusis. Kaip čia dabar aš IŠDRYSAU kažką daryti be jo? Aš jam leidau pasirinkti – bet jis nesusivokia ko nori; siūliau eiti pas psichologą, neina tik ryja antidepresantus ir sėdi internete. Man ir vaikams būtų geriausiai, jei jis išsinešdintų. Aš praktiška moteris ir esu atsakinga ne tik už save , jei nebūtų vaikų spjaučiau į viską ir išeičiau. Bet negaliu savęs su vaikais užkrauti…

taip, taip dalyvauju kazkokiam kosmare.Mano brolio seima turi labai rimtu problemu. Turbu subyres. .Jei gyvena kaime. Ju sunus gyvena pas mane. Labai geras vaikinas, gerai mokosi ir t.t.Prasidejus konfliktams seimoje vaikas labai uzsidare. Bandziau pakalbinti. Visi pokalbiai baigiasi asarom Patikekit, labai baisu ,kai verkia 16 metu vaikinas. Nazinau ka man daryt. Niekam is artimuju negaliu pasakot, nes nezinau,kaip baigsi tas ju konfliktas. Pati tikrai nasikisiu. Nenoriu likti kalta. Labai gaila vaiko. Tuoj baigsis mokso metai ir jis isvyks pas tevus. Buvau nutarus pralaukt sita laika, bet paskutiniu momentu vaikas net atsisedes valgyt apsiasaroja. Mano vaikai irgi labai pergyvena del jo, o man „stogas vazuoja”. Kur iseitis???????????????

Padiskutuojam… Šiais laikais, kai vyrai nyksta kaip rasė (o su amžiumi aplamai), ar geriau būti vienai bet išdidžiai pakelta galva, ar geriau tyliai tyliai, bet įsitaisyti meilužį? Kai amžius jau 40+, o nuosavas vyras persikraustė pas jaunesnę. Ne paslaptis, kad tinkamo amžiaus ‘laisvų’ vyrų beveik nėr. Ar geriau išdidi vienatvė?

Sveiki, diskutuotojai. Įdomiai diskutuojat, tad norėčiau ir aš pasiūlyti temą. Kadangi mums jau „…virš“, tai manau, kad su tuo, apie ką norėčiau pakalbėti, esame visi susidūrę… Taigi, jaunystė, meilė, romantika… O paskui – namai, vaikai, buitis… Ir nepastebim, kaip šeimoje įsivyrauja rutina, santykiuose – monotonija… Tada – gal ir žvilgsniai į kairę, gal ir žingsniai…šeimos krizė…galbūt ir lemtinga klaida… Juk pažįstama, ar ne? Pasidalinkit savo patirtim – kaip to išvengti? Ką jūs darot?Kaip išsaugoti meilę, kaip pakurstyti aistrą? Kad nebūtų tos klaidos…