Ar vyras turėtų sveikinti žmoną per vaikų gimtadienius. Nėra nei karto buvę gyvenime, kad nors į žandą pabučiuotų, arba prisimintų kokia tai šventė buvo kažkada. Man tai būna labai skausminga, daug skausmingiau negu kad užmirštų manąjį. Gal aš galvoju nenormaliai?

Pakalbėkim apie flirtą. kai jums …n+ (n>30, 40 ir pan.), kai turite šeimą? ar tai sau leidžiate? Iki kokios ribos? flirtuojama visur – darbe, kelionėse, per atostogas, net internete.kaip į tai žiūri jūsų sutuoktinis (ė)? Ir kaip jūs žiūrite į jo(jos) flirtą?ar neturite problemų?

Isgirdau per TV laida zmoniu pasakojimus,kad taip susikloste gyvenimas,dauguma ju sukure seimas,laimingi(gal dalies tik),o ju sirdyse vis dar vieninteliai JIS-JI!Tebemyli net praejus -10-20m.!Kakzkokiomis aplinkybemis mylejo,bet keliai issiskyre ir visa gyvenima kankinasi,nes ta Meile taip ir nepraejo!!!Zmones kencia ziauriai!!! Nezinau,issigandau,kad ir man tik taip nebutu…Be galo myliu viena zmogu,apie metus truko musu uzdrausta draugyste.Pasirinkau savo seima.Supratau,teisingiau nedristu griauti savo seimos,nes yra vaikai.Musu seimoje beveik viskas gerai,su vyru puikiai sutariam,vaikai apsupti Meiles.Bet mano sirdyje-kitas!!!Saulei kylant ir jai leidziantis,kasdien galvoju apie ji!Gelbstint save,kuo daugiau susitikineju su zmonemis,bandau uzsiimt ivairiom veiklom,kad kuo maziau laiko butu mintims apie ji!Bet pati jauciu,kad save apgaudineju,nuo minciu niekur nepabegsi…Myliu ji nezmoniskai!Aukojuosi tik del seimos,beje ir kitos iseities nera,ilgais…

Patarkit diskutuotojai, kaip sėkmingai gyventi ir išgyventi su nuosavu vyru, jo nemylint? Ir vis galvojant apie tą, kitą, kuriam priklauso širdis… Ar jausmai (kai jau 40+) yra svarbesni už šeimą?

Eilinė istorija-jau keturi metai bendrauju su vedusiu vyru.Meilė abipusė,jo jausmais niekiek neabejoju.Jau gal butumėme gyvenę kartu,bet…Įvyko tai,ko labiausia bijojau-žmona,sužinojus apie mūsų santykius,nuėjo pas būrėją ir vyrą užbūrė,kad grįžtų į šeimą.Barstė man druską prie durų.Ir mano mylimasis pasikeitė-dabar jis iš proto eina,nežinodamas kaip pasielgt-ir manęs nenori prarast ir iš šeimos negali išeit.Esu girdėjus,kad taip užburiama 2-3 metams.Gal kas esat susidūrę su tuo.Prašau nesmerkti,nes nuo to geriau nebus Prašau patarimo ką daryt,kaip susigrąžint ankstesnius santykius.Eit ir man pas būrėją?Prarast jo neketinu.

Ar jums taip nebuna? Kai pabundi viena ryta ir pradedi galvoti kad kazkas ne taip: darbas atsibodo, seimoje pasitenkinimo nera, vaikas neklauso, artimu draugu nera, nieko gero nepasiekiau, nieko gero nemaciau ir t.t. Ir pradedi galvoti kas cia ne taip, ka reiketu keisti?… Bet nezinai net nuo ko pradeti ir net tiksliai nezinai ko truksta… O gal cia rudenine depresija? Visai susimaisiau…

Ką veikti ilgais rudens vakatais, kai lauke tamsu, šalta? Pasidalinkite savo patirtimi. Klausimas liečia tuo, kuriems virš 40+. Jaunimėlis su savo diskotekomis ir tūsais galėtų pasireikšti kitoje temoje.

PRIES BEVEIK 3m.ISSISKYRIAU .JAU METAI GYVENU SU LABAI GERU ZMOGUMI,KURIS MUMIS RUPINASI IR MYLI,BET MANO DUKRA JI IZEIDINEJA(JAI 9m.)KAI SU JA APIE TAI KALBU,JI VERKIA IR PRASO MANES,KAD DAUGIAU NETEKECIAU,KAD NEBUTU NEI BROLIO,NEI SESES.PRASAU PASIDALINKIT PATIRTIM,KAIP ELGTIS,KAD MUMS VISIEMS TRIMS BUTU GERAI? ACIU

sveiki.man 20 jam 30.bendraujam jau 3men, jau po keliu savaiciu pasidarem labai artimi ir ruosiames bendram gyvenimui. as skorpionas, jis vezys, atrodo butu ideali sajunga (pagal zvaigzdes), taciau kartais tarp musu iskyla smulkiu barniu, (as pas ji kasnakt nakvoju, tai beveik kartu gyvenam) jis man sako kad nebuciau kaip princese ant zirnio, tokia nesijauciu tik mane siutina jo pakeltas tonas (kartais), aisku uz 15min vel viskas gerai.abu nemokam ilgai pykti.bet tokie pakelti tonai (jei padarau ka netaip, ypac per vairavima) mane gasdina.ar normalu kad jau taip anksti mes atsiskleidem savo tikruosius charakterius ir buna barniu? gal laimingos poros niekad nesipyksta? jis sako kas valanda kad mane myli ir neistikimybes netoleruoja.del…