Po 15 metų pertraukos Lietuvoje 2022–2024 m. buvo atnaujintos bendrosios ugdymo programos. Tačiau mokytojai ir mokiniai iki šiol skundėsi dėl vadovėlių trūkumo – naujausi 12 klasės lietuvių literatūros vadovėliai mokyklas pasieks tik ateinančiais 2025-2026 mokslo metais. Viena ryškiausių naujienų juose – šalia laiko patikrintų klasikų atsirado daugiau šiuolaikinių autorių: naujausia programą papildžiusia knyga tapo vos prieš pusantrų metų pasirodęs Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“.
Daugiau vietos šiuolaikinei literatūrai
Lietuvių kalbos programos atnaujinimas – ilgametis mokytojų lūkestis. Anot Nacionalinės švietimo agentūros, iki šiol programos buvo perkrautos, o mokiniai nespėdavo įsigilinti į kiekvieną kūrinį. Atnaujinus programas mokytojams suteikiama daugiau galimybių lanksčiau pasirinkti, kokius tekstus analizuoti klasėje, taip pat akcentuojamas įdėmus literatūros skaitymas ir aktualizavimas šiuolaikiniame kontekste.
Pagrindinis pasikeitimas – kūriniai pateikiami teminiu, o ne iki šiol vyravusiu chronologiniu principu: viename skyriuje galima rasti tiek lietuvių, tiek užsienio autorių, o šalia poezijos ar prozos – ir dramos bei eseistikos pavyzdžių. Mokiniai supažindinami ne tik su literatūros kryptimis ir srovėmis – plačiau pristatoma ir šiuolaikinė literatūra.
Į sąrašą įtraukti šiuolaikiniai autoriai – Danutė Kalinauskaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Kadzuo Išiguras, Simonas Bernotas, Grigorijus Kanovičius, Zita Čepaitė. Naujausia (vėliausiai, 2023 m. išleista) knyga, kurią rasime 12 klasės literatūros programoje – Gabijos Grušaitės „Grybo sapnas“.
Nuo utopijos iki distopijos – naujos teminės kryptys
Šiuolaikinės literatūros dalyje kūriniai grupuojami pagal tematikas: žmogus sovietinėje aplinkoje, distopinė literatūra, moters patirtis, kitokio žmogaus vaizdavimas. Tokiu būdu siekiama sujungti klasiką ir naujausią literatūrą bei atliepti jauno žmogaus poreikius.
Gabijos Grušaitės „Grybo sapnas“ tapo vienu pirmųjų atvejų šalies istorijoje, kai į programą patenka taip neseniai išleistas romanas. Jau per pirmuosius metus knyga susilaukė daugybės reakcijų ir tapo nacionaliniu bestseleriu – išparduoti šeši tiražai. 2024 m. autorė taip pat išplėtė romano pasaulį pristatydama audiovizualinę instaliaciją „Pasimatymas su aštuonkoju”.
Knygos siužetas nukelia į 2051-uosius – į „išvalytą“ Pervalką, kurioje gyvena Alfa kartos (gimusiųjų apie 2010–2025 m.) atstovė Upė. Knygoje keliamos ekologijos, technologijų įtakos ir kartų santykių temos – klausimai, kurie, anot programos sudarytojų, yra itin svarbūs dabartiniam jaunimui.
„Diskusija apie tai, kas ir kodėl turėtų patekti į mokyklines literatūros programas yra sveikas ir sveikintinas dalykas, natūralu, kad ji turi kisti bėgant laikui. Visad jautru derinti tiek laiko patikrintus, klasikinius kūrinius su tuo, kas aktualu dabar. Mano asmeninis prioritetas būtų šiuolaikiškumas ir dabartinės problemos, su kuriomis jauniems žmonėms teks susidurti tiesiogiai, tarkim, klimato kaitos klausimai ar sudėtingas santykis su skaitmeniniu pasauliu,“ – sako G. Grušaitė, naujausio į literatūros sąrašą įtraukto romano „Grybo sapnas“ autorė.
„Kita vertus, žmogiškos emocijos ir gyvenimo situacijos kartojasi visais laikais – įsimylime, bręstame, ieškome ryšio su kitais žmonėmis, bandome apsibrėžti tapatybę, suprasti, kas esame. Manau, kad tiek vienas, tiek kitas požiūris neprieštarauja vienas kitam ir turėtų tilpti į mokyklinę programą. Problema kiltų, jei persvertų kuri nors viena pusė, kaip buvo tais laikais, kai pati buvau moksleivė ir daug dėmesio buvo skiriama autoriams, kurie neturėjo nieko bendro su mano gyvenimu,“ – tikina autorė.
Vadovėlių autoriai pabrėžia, kad naujoji programa siekia ne tik ugdyti literatūrinį skonį, bet ir skatinti platesnį kultūrinį dialogą tarp skirtingų epochų bei kartų.
Pranešimą paskelbė: Ieva Koncevičiūtė, MB Amžinai skandalas
