Antradienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina užbaigti Baltijos šalių energetikos jungtis bei aktyviau mažinti šio regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Savo ruožtu siūloma įtraukti Europos Komisiją į energetikos derybas su užsienio šalimis, nesudaryti energetikos sutarčių, kurios pažeistų kitos ES valstybės interesus, taip pat imtis ES veiksmų siekiant atnaujinti tiekimą „Družbos” naftotiekiu.
Europarlamentarai ragina užbaigti kurti bendrą ES energijos vidaus rinką, „kuri galėtų atsispirti išorės spaudimui ir bandymams naudoti energijos tiekimą ir kainas kaip užsienio politikos spaudimo priemonę”. Europarlamentarai pabrėžia poreikį skirti daugiau lėšų energetikos jungčių projektams ir ragina iki 2015 m. užbaigti kurti Europos dujų ir elektros infrastruktūros tinklus. Jie ypač ragina įgyvendinti Baltijos jungčių planą, kuris numatytas trečiajame ES energetikos pakete.
Parlamentas mano, kad kiekviena ES valstybė skaidrumo vardan turėtų bent jau kas ketvirtį skelbti ir pateikti Eurostatui vidutines gamtinių dujų importo kainas, numatytas jos dvišalėse sutartyse. EP taip pat siūlo sukurti mechanizmą, kuris leistų ES šalims keistis informacija apie energetikos susitarimus su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, taip pat sukurti rinkos kainomis grindžiamą dujų indeksavimo sistemą, kuria naudotųsi visos dujomis prekiaujančios bendrovės ES.
Parlamentas ragina ES valstybes „nesudaryti sutarčių dėl energijos ar su energija susijusių technologijų tiekimo su trečiosiomis šalimis, kurios pažeistų kitos Sąjungos valstybės narės interesus”. Kai strateginės svarbos infrastruktūros projektas daro poveikį visos ES energijos tiekimo saugumui, ES Taryba turėtų suteikti Komisijai įgaliojimus vesti derybas, mano europarlamentarai. Jie taip pat ragina įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybos energetikos politikos skyrių ir pavesti ES delegacijoms užsienio šalyse vykdyti energetikos diplomatiją.
„Įvairinimas turėtų reikšti naujus, ne iš Rusijos tiekiamus naftos, dujų ir elektros išteklius toms valstybėms narėms, kurios pernelyg priklauso nuo šios vienos tiekėjos”, – pažymi EP. Europarlamentarai ragina „plėtojant ES ir Rusijos dialogą energetikos klausimais, per kurį ES turėtų būti vieninga, atsižvelgti į ypatingą Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių padėtį ir priklausomybę”. Rezoliucijoje taip pat siūloma ES imtis konkrečių veiksmų siekiant atnaujinti naftos tiekimą uždaryta naftotiekio „Družba” atšaka į Mažeikius.
Rezoliucijai pritarė 470 EP narių, nepritarė 86, o 53 susilaikė.
Europos Parlamentas siekia didesnio savanoriškos veiklos pripažinimo
Antradienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje raginama sukurti Europos įgūdžių pasą, kuriame būtų surašyta savanoriško darbo metu įgyta patirtis, žinos ir kvalifikacija. Tai padėtų savanoriams lengviau susirasti darbą, mano europarlamentarai.
„Ši rezoliucija yra labai svarbi, nes prieš keletą mėnesių savanorystės mastai ES nebuvo žinomi. Ekonominės krizės metu ši veikla vaidino ypatingą vaidmenį pelno nesiekiančiame sektoriuje”, teigė EP pranešėjas Marco Scurria (Europos liaudies partija, Italija) pirmadienį vykusiuose debatuose Strasbūre.
Oficialus savanoriškos veiklos metu įgytų įgūdžių ir patirties pripažinimas praturtins asmens gyvenimo aprašymą (CV) ir suteiks geresnes galimybes jaunimui įsidarbinti, pažymi EP nariai. Jų nuomone, Europos įgūdžių pasas gali tapti svarbiu profesinio gyvenimo ir mokymosi įrankiu. Be to, rezoliucijoje siūloma, kad įgūdžiai, įgyti užsiimant savanoriška veikla, būtų įtraukti ir į studentams skirtą Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS).
Parlamentas prašo už tai atsakingų valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijų užtikrinti pakankamą ir pastovų finansavimą bei suteikti mokesčių lengvatas organizacijoms, kurios vykdo savanorišką veiklą.
EP nariai kartu rekomenduoja sukurti centralizuotą ES tinklalapį, kuris padėtų savanorystės organizacijoms dalintis savo patirtimi ir informacija bei stiprinti bendradarbiavimą. Rezoliucijoje taip pat raginama numatyti palankesnį vizų režimą ES nepriklausančių valstybių piliečiams, kurie nori atvykti į ES vykdyti savanorišką veiklą.
Rezoliucija buvo patvirtinta 603 europarlamentarams balsavus už, 23 prieš ir 63 susilaikius.
Europos Parlamente aptartas ekonomikos valdymas
Antradienio rytą Europos Parlamente surengta diskusija dėl dviejų naujų teisės aktų, kurie reglamentuos ES valstybių biudžetų deficito ir skolų valdymą. EP nariai siūlė tobulinti esamas taisykles siekiant užtikrinti didesnę demokratinę atskaitomybę ir paskatinti ekonominį augimą. Balsuoti šiuo klausimu numatyta trečiadienį.
Daugiausia diskusijų kilo dėl Europos Parlamento siūlymų įsteigti Europos skolų gražinimo fondą, kuris sutelktų dalį euro zonos skolų, sukurti 100 mlrd. eurų dydžio ekonomikos augimo skatinimo priemonę, numatyti euro zonos stabilumo obligacijų sukūrimo veiksmų planą, taip pat sustiprinti ES šalių, kurioms gresia nemokumas, teisinę apsaugą.
EP pranešėjas dėl pagalbos finansinių sunkumų turinčioms valstybėms taisyklių Jean-Paul Gauzes (Europos liaudies partija, Prancūzija) teigė, kad jei šios taisyklės būtų galiojusios prieš dvejus metus, jos būtų padėjusios išvengti esamų problemų kai kuriose šalyse, nes būtų laiku imtasi veiksmų.
EP pranešėja dėl valstybių biudžetinės atskaitomybės reikalavimų Elisa Ferreira (Socialistai ir demokratai, Portugalija) paragino matyti aptariamą situaciją platesniame kontekste. „Turime pergalvoti savo trumpalaikius tikslus ir kalbėti ne vien apie taupymą”, – teigė pranešėja.
Po to vykusioje diskusijoje daugelis EP narių ragino aptariamuose teisės aktuose skirti daugiau dėmesio ekonominiam augimui, nors dalis Europos liaudies partijai priklausančių europarlamentarų išsakė abejones dėl siūlymo sukurti ekonomikos augimą skatinančią priemonę. Dalis kairiausių EP narių teigė, kad šie siūlymai pavėluoti, o konservatoriai ir kiti už juos dešinesni EP nariai manė, kad Parlamento siūlomi pakeitimai pernelyg radikalūs ir siekia toliau negu pradinis šių teisės aktų tikslas.
