Gamta ir gyvūnai

ES aplinkos generalinių direktorių susitikime ieškota naujų priemonių įgyvendinti aplinkosaugos tikslus

Penktadienį Kopenhagoje įvykusiame tradiciniame Europos Sąjungos šalių aplinkos generalinių direktorių susitikime buvo diskutuota apie aplinkos politikos tikslų įgyvendinimą, žiedinę ekonomiką ir naująją Daugiametę finansinę programą.

„Prieš kelias dienas paskelbtoje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje apie aplinkos būklę teigiama, kad padėtis šioje srityje nėra ideali. Europa nėra įgyvendinusi visų planų žiedinės ekonomikos srityje, kyla daug iššūkių dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, susiduriame su nepakankamo finansavimo problema. Lietuva taip pat turi pagerinti kai kuriuos rodiklius – dėl taršos, intensyvios miškininkystės ir klimato kaitos buveinių ir rūšių būklė gerėja lėtai. Nepaisant investicijų į nuotekų infrastruktūrą, išskaidytoji tarša išlieka ilgalaikiu iššūkiu. Nors mūsų šalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas mažėja sparčiau nei ES vidurkis, transporto ir žemės ūkio sektorių ŠESD išmetimas vis dar kelia problemų“, – sakė šiame susitikime dalyvaujanti aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.

Anot viceministrės, norint susitarti dėl aplinkosaugos tikslų, būtina rasti naujų investicijų ir  skirti pakankamai lėšų aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimui naujojoje Daugiametėje finansinėje programoje. Taip pat būtina plėsti patikrintas rinkos priemones,  pavyzdžiui, ES ŠESD leidimų prekybos sistemą ir išplėsti gamintojų atsakomybės sistemas. Ir toliau būtina investuoti į gamta pagrįstus sprendimus, stiprinančius strateginį savarankiškumą, užtikrinančius vandens, maisto tiekimo stabilumą, ypač pasienio regionuose.

Šiame susitikime Kopenhagoje taip pat diskutuota apie veiksmingus būdus prisitaikant prie klimato kaitos.  

„Gilėjant klimato krizei ir susiduriant su jo kaitos padariniais, turime daugiau dėmesio skirti prisitaikymo priemonių diegimui. Tai  miestus daro ne tik atsparesnius šiems iššūkiams, tačiau jie tampa patrauklesni gyventojams. Žaliųjų sprendimų plėtojimas miestuose padeda kovojant su lietaus vandens pertekliumi, mažina karščio salų efektą, valo mūsų orą. Kopenhagoje pristatyti tvaraus miesto sprendimai gali būti puikus pavyzdys, kaip mūsų miestai gali tapti atsparesni, žalesni ir tvaresni“, – teigė A. Paliukėnaitė.  

Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą