Antradienį Europos Parlamentas pasiūlė įpareigoti nuo 2015 m. visuose naujuose automobiliuose įrengti automatinę pagalbos iškvietimo sistemą. Ji paspartintų pagalbos tarnybų atvykimą į įvykio vietą, o tai leistų išgelbėti daugiau gyvybių.
Įvykus rimtai avarijai, elektroninė pagalbos iškvietimo sistema pati surinktų Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir perduotų pagalbos tarnyboms informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą. EP rezoliucijoje teigiama, kad ši sistema padėtų išsaugoti apie 2500 gyvybių per metus, o sužeidimų sunkumą sumažintų 10-15 proc.
EP nariai apgailestauja, kad savanoriškas šios sistemos diegimas ES valstybėse užsitęsė, todėl šiandien ji įrengta mažiau kaip 0,4 proc. visų automobilių. Parlamentas ragina Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuris elektroninio pagalbos skambučio sistemą padarytų privalomą nuo 2015 m. Europarlamentarai pažymi, kad pagalbos iškvietimo paslauga turėtų būti nemokama.
Siūlomi naujoviški tachografai leis geriau kontroliuoti tolimųjų reisų vairuotojus
Tobulesnė kelionės duomenų įrašymo įranga, susieta su palydovine vietos nustatymo sistema, leistų veiksmingiau tikrinti, kaip laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio laiko reikalavimų. Antradienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma pasiūlė šiuolaikiškus tachografus laipsniškai įdiegti iki 2020 m.
Daugiau kaip 3,5 tonų sveriančiuose sunkvežimiuose bei daugiau kaip 8 vietų keleiviniuose automobiliuose, komerciniais tikslais vykstančiuose tolimais maršrutais, tachografai tapo privalomi nuo 2006 m. gegužės. Dabar siūloma išplėsti jų funkcionalumą – naudojantis palydovinėmis navigacijos sistemomis fiksuoti automobilio greitį bei vietą ir sudaryti galimybę realiu laiku siųsti šiuos duomenis kontrolės institucijoms, kad jos galėtų automobilius kontroliuoti per atstumą. Naujoviški tachografai taip pat fiksuotų automobilio svorį, nes būtų susieti su jį fiksuojančiais jutikliais.
EP siūlo įpareigoti laipsniškai įdiegti tokius naujoviškus tachografus iki 2020 m. Pagal EP siūlymą jie nebūtų privalomi reisuose iki 100 km. 2006 m. reglamente numatytos išimtys tam tikram keleiviniam transportui taip pat liktų galioti.
Teisėkūros rezoliucijai pritarė 488 EP nariai, nepritarė 67, o susilaikė 129. Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Parlamento siūlomus pakeitimus toliau svarstys ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.
Europos Parlamentas remia laisvosios prekybos erdvės plitimą į rytus
Antradienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje ES kviečiama sukurti visapusės laisvosios prekybos zoną su savo Rytų kaimynėmis. EP įsitikinimu, tai skatintų šias šalis plėtoti demokratiją, užkirstų kelią konfliktams ir suteiktų abipusės ekonominės naudos. Europos Parlamentas kartu pateikia specifines rekomendacijas Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai.
ES yra viena pagrindinių Rytų partnerystės šalių eksporto rinkų, o visapusės laisvosios prekybos erdvės su ES perspektyva skatina šias šalis tęsti reformas, pažymi europarlamentarai. Jie sunerimę dėl augančios Kinijos ekonominės galios šiose šalyse, taip pat dėl to, kad Rusijai pasiūlius joms mažesnes dujų kainas gali būti pakenkta ES prekybos santykiams su Ukraina ir kitomis rytų kaimynėmis.
EP apgailestauja, kad Baltarusija vis labiau tolsta nuo ES ekonomikos modelio, 80 proc. šios šalies įmonių yra valdomos valstybės, o 20 proc. jos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. ES turėtų toliau taikyti tikslines ekonomines sankcijas tam tikroms šios šalies įmonėms, taip pat „padėti stiprinti Baltarusijos pilietinę visuomenę perorientuodama ES lėšas šiam tikslui”, įsitikinę europarlamentarai.
Azerbaidžanui rekomenduojama diversifikuoti savo ekonomiką, Gruzijai – stiprinti intelektinių teisių apsaugą, Armėnijai – tobulinti mokesčių sistemą ir geriau apsaugoti investicijas, o Ukrainai – gerinti verslo aplinką ir pertvarkyti dujų sektorių. Europarlamentarai apgailestauja dėl to, kad iki šiol nepasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas, ir ragina įveikti likusias kliūtis. Jie kviečia tęsti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su Armėnija, Gruzija ir Moldova, taip pat apgailestauja, kad tokie susitarimai su Azerbaidžanu ir Baltarusija kol kas negalimi dėl šių šalių pažangos trūkumo.
