Gyvenant daugiabutyje išvengti incidentų dažnam namų ūkiui nepavyksta: netikėti infrastruktūros gedimai pakenkia ne tik nuosavam, bet ir kaimynų turtui. Tokiais atvejais tampa svarbi dažnai nepastebima, bet būtina draudimo dalis – civilinė atsakomybė. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad bene kas trečias (31 proc.) nėra tikras, ar turimas būsto draudimas apima šią apsaugą. Pasak ekspertų, ji ne tik padengia žalą, bet ir suteikia saugumo jausmo, žinant, jog incidento atveju suveiks finansinis saugiklis.
Finansinis nerimas blogina gyvenimo kokybę
2021 m. Stanfordo universiteto ataskaitoje apie gyventojų saugumą teigiama, jog finansinis stresas ir nerimas gali paaštrinti šeimos konfliktus. Taip pat pažymima, jog žemesnis socialinis ir ekonominis statusas dažnai siejamas su prastesne fizine ir emocine savijauta – tai gali turėti neigiamo poveikio gyvenimo kokybei ir pasitenkinimui.
Šias įžvalgas atliepia ir „Lietuvos draudimo“ gyventojų tyrimo duomenys – ženkli dalis respondentų gyvena finansinio neapibrėžtumo sąlygomis: net 42 proc. apklaustųjų teigia neturintys civilinės atsakomybės draudimo arba nėra tikri, jog tokia apsauga jiems taikoma. Be to, daugiau nei penktadalis (22 proc.) nėra tikri dėl jos apimties savo turimame draudimo polise.
Tai rodo, kad nežinojimas ir neapibrėžtumas dėl bazinių finansinės apsaugos priemonių gali būti tiesiogiai susijęs su didesniu nesaugumo jausmu, pažymi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
„Nežinojimas, ar esi finansiškai apsaugotas, veikia ne tik sprendimų kokybę nelaimės atveju, bet ir bendrą emocinį foną kasdienybėje. Civilinė atsakomybė yra techninė draudimo dalis, kuri veikia kaip tylus ramybės garantas, padedantis žmonėms jaustis užtikrintai net tuomet, kai nutinka tai, ko negalima numatyti“, – teigia ekspertas.
Finansinio saugiklio turėjimas − ramesnei kasdienybei
Tyrimas taip pat rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį bene ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų jau yra patyrę žalą dėl kaimynų veiksmų, o daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) prisipažįsta tokią žalą sukėlę patys. Šie skaičiai iliustruoja, kad tokios situacijos – ne pavienės, tačiau gyventojų pasirengimas joms vis dar fragmentiškas.
Tai dar labiau išryškina finansinio saugumo svarbą. 2022 m. Harvardo Verslo mokyklos straipsnyje apie finansinės gerovės ir streso lygio koreliaciją pažymima, jog finansinis stabilumas svarbus ne vien dėl galimybės įsigyti materialių gėrybių – jis padeda išvengti kasdienio streso keliančių situacijų ir suteikia emocinį saugumo jausmą.
Taip pat akcentuojama, jog turimi finansiniai saugikliai nesumažina nemalonių įvykių dažnio, tačiau leidžia greičiau ir ramiau į juos reaguoti – suteikiama ne tik veikimo galimybė, bet ir kontrolės jausmas netikėtose situacijose.
A. Juodeikio teigimu, būtent šis kontrolės jausmas ir aiškus žinojimas, kad egzistuoja finansinis saugiklis, padeda netikėtumo akivaizdoje veikti užtikrintai, nepanikuojant ir nesivelti į konfliktus, kurie dažnai kyla dėl žalos atlyginimo kaimynams.
„Finansinis saugumas – tai ne tik kompensacija už patirtus nuostolius, bet ir išankstinis psichologinis pasirengimas stresui. Tarpusavio žalos atveju žmonės be aiškios draudiminės apsaugos patiria ne tik finansinį spaudimą, bet ir stiprų emocinį diskomfortą. Tad civilinė atsakomybė yra mechanizmas, kuris padeda sušvelninti šias pasekmes dar iki joms įgaunant socialinį atspalvį“, – sako ekspertas.
Draudimo kultūra Lietuvoje bręsta
Remiantis tyrimo duomenimis, apie pusė (47 proc.) visų apklaustųjų galėtų atlyginti žalą, kurią sukeltų savo kaimynams. Vis dėlto, A. Juodeikio teigimu, nors draudimo kultūra Lietuvoje bręsta, tačiau situaciją komplikuoja tai, kad gyventojai retai įsigilina į draudimo poliso sąlygas ir turinį.
„Tokio žinojimo stoka gali tapti skaudžia pamoka tuomet, kai draudimo reikia labiausiai. Net jei yra galiojantis būsto draudimas, tai nereiškia, kad jis automatiškai apima ir civilinės atsakomybės apsaugą – ją būtina aiškiai įsivardyti ir suprasti“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak A. Juodeikio, dabartinės gyventojų draudimo tendencijos paryškina integruoto modelio poreikį, kuriame civilinės atsakomybės apsauga natūraliai taptų bendro būsto draudimo dalimi.
„Platesnis draudimo sprendimas padeda išvengti neapibrėžtumo, kai svarbu ne tik apsaugoti save, bet ir būti pasirengus prisiimti atsakomybę už padarytą žalą. Šiuo metu naujiems klientams suteikiame iki 15 tūkst. eurų draudimo sumą butams ir iki 45 tūkst. eurų namams, o esami klientai, atnaujinę sutartį, gali naudotis net iki 40 tūkst. eurų apsauga butams ir iki 120 tūkst. eurų – namams“, – sako A. Juodeikis.
Daugiau informacijos rasite: https://www.ld.lt/busto-civilines-atsakomybes-draudimas.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
Pranešimą paskelbė: Vytautas Lukaševičius, Integrity PR, UAB
