Dieve, kokia banali istorija: pragyvenom su vyru 15 metu, turim 2 vaikus, susirado kazkokia merguzele ir nori palikt seima. Viska mums palieka, pradeda nuo nulio. As jam sakau- tai as iseinu, kodel turiu gyvent griuvesiuose,palieku ir vaikus,cia gi ir tavo vaikai, kodel viena turiu auginti, pats su panele rupinkis,as ateisiu aplankyti.
Jis pasimete, nes pazista mane, zino,jei iseis jis,iseisiu ir as,viskas velniop. Per diena sudauzom i sipulius savo seima..
Related Posts
74 Comments
to zmonike
o tai ka galit pasakyti toms jaunoms mergaitems, kurios „skiria” seimas? tikriausiai tai amzina problema, bet kodel lieka kaltas ne maziau nukentejes? juk siais laikais viskas tapo imanoma… prieinama… galu gale – kokia turi buti moteris, kad issaugotu savo ir kita seima? buciau tikrai dekinga, jei kas nors i tai atsakytu…
Vega
Tai tik vyro liga ir manau, jog jam juoda depresija, kada gyvenimas nemielas ir iesko nauju pojuciu ir isgyvenimu; turi buti stipri ir jam padeti. Merguzele nr.2 – tik vienas is jo simptomu..
Nele
Paleisk tu ji, tegu ciuozia. Tokia laiminga kaip buvai jau niekada nebusi.Kurk savo gyvenima, o ne lopyk skyles, kurios akis badys.Dievas zino ka daro, nepergyvenk, kiekvienam pagal nuopelnus ir tos naivuoles merguzeles nr.2 tegu tai zino.
Vida
Nei vienam normaliam, protingam vyrui nereikia meiluzes, jei seimoj harmonija.Kazkas jusu santykiuose negerai ir neaisku kuris kaltas,gal likimas..
emilija
ir kodel taip zmones priesinasi likimui… pritariu Vidai… kodel vis del to seimos supratimas nuleidziams iki tokio lygio kai reikia lipdyti… o gal musu visuomene toli nuo aukstu supratimo normu… meiluzes, paklydimai… kodel meiluze? gal tiesiog kita moteris, kuri pakeite gyvenima ir gali tai pasukti atitinkamai gyvenima-ne i blogaja, i geresne puse… kodel praradimas siejasi vien tik su pabaiga? juk tai bet kokiu atveju kazkieno pradzia… kaip ir mirtis, tai ko nesugrazinsi… ar mire santykiai turi merdeti iki galo? ar isdavyste musu jau neveikia? o kaltu irgi gal nereiktu ieskoti… ar suauge zmones negali suvokti, kad gyvenimas nera be barjeru? kas gali atsakyti i visa tai?
Elena
…klimaksas – naturalus dalykas.Reikia tik protingai ji pasitikti ir dar pro tingiau palydeti. Pirmas psichologinis vyru klimakso zenklas yra noras sugundyti dukters amziaus mergina. Efektas,deja, laikinas…Padovanok vyro meiluzei A. Zalatorienes „Simta laipsniu”, gal supras kuo zmones nuo zvereliu skiriasi…
emilija
ar klimakso metu visi romanai nereiksmingi? o gal atranda zmones tai, ko visada reikejo?
vaids
sunku sprest apie ju gyvenima;juk nezinom kaip jie gyveno pries tai,kas zino kodel taip ivyko; ji turi savo tiesa,jis turi savaja;viena aisku,kiekvienas turi teise rinktis.ir tikrai per diena seimos nesudauzet,viskas turbut prasidejo daug anksciau.taip kad nereik liet pykcio ant kitu;matyt nebranginot jus savo bendro gyvenimo.vaiku gaila,i ka jiems atsiremt.
Angelė
Tavo vyras iseina pas kitą,sunku žinoma ir skauda.O ką daryti man,kai vyras išgerinėja,skaudina,tyčiojasi,žemina.Paaugles dukros visa tai mato,as pati depresijoj ir nematau iseities,esu neigali,nedirbu,kaip gyvensiu išsiskyrus,kas išlaikys dukras,nuosavo namo jis nesidalins,kur eiti neturiu,gyvenu tik dėl vaikų ir kenčiu tuos pasityčiojimus ,manęs nemuša,tik ėda morališkai,metai laiko jau nebesimylime,kaip bus toliau nežinau,kiek dar taip tempsiu nežinau
gema
Jei tu neigali , vyras po skyrybu mokes alimentus ir tau, ne tik dukroms.Tik nesedek ir neaimanuok, o pradek gyventi, dar ne viena nemire po „tokios netekties”,gal skrandis ir tustesnis bus, bet galva skaidresne ir pradesi save gerbti.
ina
To Vile: Kaip tau sekasi? Jau pusė metų praėjo… Ar baigėsi kuriai nors iš judviejų kantrybė?
brunetė
to Audre: tai gal jam ta vadinamoji „vidutinio amžiaus vyrų krizė”, apie kurią dabar tiek daug diskutuojama? Kiek jam metų? Kada tai prasidėjo? Gal ne šiaip sau žmogus vieną dieną ėmė ir užsinorėjo gyventi vienas?
Audre
Maniskis nei pas kita, nei dauzosi, tiesiog jam viskas nusibodo ir jis dabar nori gyventi vienas, ka tokiu atveju daryti?
Vile
Labas. Kantrybes dar uztenka, nei viena nepasiduoda,o brangusis ko gero gaus infarkta, nes nebeveza sveikata, viena nosis beliko..Ojis dar nori pradeti nauja gyvenima, porai metu gal ir uztektu jegu..Visada stengiausi gyventi idomiai, tad ir dabar neverkiu kamputyje, kad ir prisiko i dusia; man atrodo,kad jis sveiksta, nes pradejo vel su seima skaitytis arba bent stengiasi, tik ta slykstyne vis atakuoja ji, kartais net naktimis skambina ar raso; teks samdyt berniukus..
ina
Vile, tu esi labai stipri moteris. Tikrai, aš taip negalėčiau. Manau, kad tas vyras tavęs tikrai nevertas.O kodėl tu kovoji dėl jo? Ar taip jį myli, ar dėl vaikų, dėl bendros šeimos ateities? Sakykim, jis atsikvošės. Bet ar tu, tokia stipri moteris, galėsi jį gerbti? Ar jis bus tau reikalingas tada? O jeigu ir taip, ar galesi atleisti, pamiršti ir nepriekaištauti? apie tą mergužėlę tai jau neturiu ką ir pasakyti. Gal gyvuliukas, gal dėl pinigų… Tik tu mesk iš galvos tas mintis apie berniukus. Nesitepk rankų, ji to neverta. Sėkmės tau ir stiprybės. Laikykis. Ir parasyk kaip sekasi.
Vile
As jau nieko nebesuprantu siame gyvenime…
ina
Parašyk, kaip sekasi, Vile. Kartais jau atrodo, kad antroje gyvenimo pusėje mes visos susiduriame su ta pačia problema…
panasiai
Su naujaisiais, Vile. Sekmes tau. Kaip gyveni dabar?
Vile
Labas, manau, kad jei lemta, tai ir ivyks, nieko nepadarysi. Mano brangusis isejo i mano buta ir gyvena..vienas, jam dabar taip reikia. Reikia tai reikia. Su vaikais bendrauja daugiau negu gyvendamas namie. Atrodo, kad cia viskas vyksta ne su manimi, o filme, as tik ziurove, taip ir plaukia gyvenimas salia manes. Manau, kad per pora metu baigesi ir meile meiluzei, nors viena paguoda, atsivere jam akys.Kaledos ir vel buvo musu…
ina
Vile, bet ar tu jį myli, kad taip dėl jo kovoji? Ar galėsi jam atleisti? Juk niekada nebebus taip kaip buvo, ar ne?
ina
Labai teisingai rašai, Vile. Bet, deja, kad reikia puoselėti santykius mes suprantam dažniausiai tik tada, kai jiems iškyla pavojus… Gerai, jeigu nebūna per vėlu. O iš kitos pusės – visada atsiranda moterų, norinčių pasiimti padorų vyrą, juolab pasiekusį kažką gyvenime, meterialiai apsirūpinusį… Žodžiu, reikia būti ir budrioms:). O tau linkiu kantrybės ir sėkmės. Neabejoju, kad ir jam jūsų pragyventi metai kažką reiškia. O vyrai juk kartais būna kaip vaikai, patys nežino, ko nori, gal tikrai juos ištinka ta vadinamoji amžiaus vidurio krizė. Pasitelk visą moterišką diplomatiją ir neabejoju, kad viskas bus gerai:)
Vile
Aisku myliu, neturiu jokio sportinio intereso kovoti, atleisciau ir viska pamirsciau ta pacia akimirka, kai sugriztu. Visa bendra gyvenima vargom, kol prasimusem, ir dabar, kai jau galetume viens kita lepinti, stebinti ir tiesiog buti kartu, niekam to nebereikia. Pamenu,kai dar buvom studentai,neturejau pinigu jo gimtadieniui, as jam padovanojau svo eilerasti, kai dabar pagalvoju toki klaiku, o jis ji iremino ir pasikabino prie lovos , o dabar galiu daug ka ir nupirkti, bet tai jau jo nestebina ir nebejaudina. Visiems patariu – megaukites gyvenimu, nepaskeskit darbuose, neatitolkit viens nuo kito, nes „jusu mylimasis apsigyvens kitose akyse”…ir kaip kazkas rase – pagaliau taps laimingu..
Irena
Vilei: nepamirštum ir neatleistum, tik dabar tau taip atrodo. O paskui, jei sugrįžtų… Tavo mintys vis grįžtų ir grįžtų prie to paties. Ir pasitikėt negalėtum. Ir visada žinotum, kad jis gali išduoti. Žinoma, morališkai jaustumeisi tvirčiau – juk sugrįžo pas tave… Bet pamiršti tokių dalykų neįmanoma. Žinoma, gal tu galėtum, gal tu labai stipri. Sėkmės tau. Parašyk, kaip sekasi.
goda
Labas,Vile.Tikiuosi pas tave viskas susitvarke.Panasi situacija buvo ir man,as savo paklydeli buvau priemus atgal,bet tai jam kainavo brangiai.Neisejo man pamirsti jo paklydimo,palaukiau savo momento ir spyriau ji is savo gyvenimo taip,kad ilgai atsimins.Apsikeitem rolem,sikart jam reikejo maldauti,bet nebepadejo niekas.Ir aplamai netikiu,kad tokie fintai praeina be pasekmiu,anksciau ar veliau tos pasetos seklos duoda savo karciu vaisiu ir juokiasi tas kas juokiasi paskutinis.Jauciuosi lb gerai,super,vaikstau aukstai pakelta galva ir nei minute nepasigailejau to,ka padariau,kad priverciau ji pasijusti taip,kaip kazkada jauciaus as.Per daug mes moterys gilinames i ju vidini pasauli,gal jam to truksta,gal ano vargseliui truksta,pripazinkim-jeigu su mumis elgiamasi suniskai,nera ko su tuo taikstytis ir velniop tokius,dovanokim juos toms nr.2,tegu dziaugiasi jais,o mes moterys dziaukimes TIKRU GYVENIMU!!!