Pragyvenom su vyru 7 metus, uzgyvenom 2 vaikus, beveik kasdien sakydavo kaip stipriai myli, kad labai laimingas ir…viena diena susidejo daiktus ir …atia. Pasake, kad turi kita ir staigiai issiskyrem. Nepraejus nei 2 savaitem po skyrybu atleke ir prasidejo: „buvau durnelis, atleisk, asaros ir t.t.” Pakalbejom, sakau-nu gerai pabandom, paziuresim kas is to iseis.Ir tada jis pareiske, kad as jam to vistiek neatleisiu, kad nevertas manes, apsisuko ir isejo. Gavau soka. Po 2 savaiciu vel:”duok man paskutini sansa, noriu buti su jumis,padariau didziausia gyvenime klaida”. Atvaziavo su dovanom,su naujom idejom. Nenorejau net kalbeti apie tai, na, o jis-„as tikrai noriu viska istaisyti,tu pagalvok ir pakalbesim kita diena”. Kita diena atvaziavo ir pareiske, kad su savo meiluze ruosiasi pradeti nauja gyvenima. Paziurejau i ji kaip i asila, nesuprantu, visa laika atrode gana protingas vyras, o dabar elgiasi kaip mazvaikis:noriu-nenoriu. Bijau, kad vel viskas pasikartos, tai labai sekina. Gal galit pasisakyt?
68 Comments
Inga
Siaip Urte, kazkodel man susidare toks ispudis , kad tavo ex visai ne vyras, kazkoks mazgote, pats prisidirba, o paskui skundziasi. Niekada nerodyk jam, kad tau írgi kartais sunku ir negera. Mano patarimas: elkis su juo kaip su vaiku tevu, bet ne daugiau, sutiksi kitu vyru ir pamatysi, kad nereikalingas tau toks visai, pati nustebsi, kad sitiek ilgai galvojai apie ji kaip apie vieninteli egzistuojanti vyra pasaulyje, kaip ziauriai sunkiai permiegojai pirma karta su svetimu vyru (nes visgi fiziologija to reikalauja, niekur nepabegsi) ir laikei save vos ne seimos isdavike, o veliau suzinojai, kad tavo ex, kuri laikei vos ne profesionalu lovoje, istikro yra nieko vertas…. ateis laikas ir pamatysi, kokia buvai kvaisa, kad sitiek laiko nuejo suniui ant uodegos, nes tuo metu zliumbei ir gailejai saves :)) na, turbut situos etapus visos mes turime praeiti, vienos sunkiau, kitos lengviau, bet svarbiausia – neuzsidaryk, eik visur, kur tik esi kvieciama, netikek, kad geros drauges prades i tave kitaip ziureti , nes esi vienisa. Na, tikiuosi, taves nepaliko draugai likimo valioje, padejo tau, kai buvo sunku, stenkis nepamirsti sito, nes po keliu metu gali buti, taip, kaip man dabar, kad teks padeti tai paciai draugei suktis is tos pacios situacijos. nei vienas musu nera apsaugotas nuo sito.
Anonimas
pritariu ingai,gyvenimas eina i prieki ir nereikia greziotis atgal,tik i prieki,pamirsk visas nuoskaudas ir pradek gyvenima is naujo,nepagailek jo eilini karta ,jis toks ir liks visa gyvenima,es tau nervus ir neleis tau ramiai gyventi,turiu pati toki vyra,kuris ede mane moraliskai visa gyvenima,tik dabar jau kai nuseno,biski patapo ramesnis,bet kas man is to,prabegusiu metu nesugrazinsi ir pagadintos sveikatos,geriau vienai,negu tureti salia saves verkslenanti terorista(mano atvejis),man kartais atrodo,kad jis niekad negailejo manes ir vaiku,bet pabandyk jo nepagaileti,kai jis prisidirba ir pradeda verkslenti,kad pasikars,kad ….ai nesinori visko prisiminti,nei jo meiluziu,nei jo trankymo,lauzymo daiktu,nei manes musimo,vyrai nesikeicia,netikek juo….
Urte
Draugai nuo manes nenusisuko, labai palaiko ir supranta. Aciu tau, Inga, taip pat uz palaikyma ir supratima. Keista, bet apie savo vyra jau negalvoju kaip apie vyra, su kuriuo noreciau buti. Dabar tikrai zinau, kad noriu kito zmogaus…tikiuosi jis atsiras kada nors…
Urte
Nu sakes, jau ko netoleruociau, tai vyro musimo…niekinu tokius vyrus, jei juos is viso galima vadinti vyrais… net pikta del Anonymous vyro…jau vien todel neverta gyventi su tokiu…
Anonimas
aciu urte,kad tu taip mastai,gal viena moterim moraliskai suzlugdyta bus maziau
Urte
Anonymous, manau tu taip pat manai, bet kazkas tave vis tiek sulaike… Esu girdejusi atveji, kai vyras pakeles ranka pries zmona, taip nuo jos gavo atgal, kad niekada daugiau neisdriso taip elgtis…
inga
Urte, yra ivairiu atveju, bet ka besakytum, kad ir koks „nususes” vyras bebutu, jis vistiek dazniausiai yra fiziskai stipresnis. :))
diena
aiskiai jis priklauso nuo savo meiluzes noru – o pats, kai mato, jog yra atstumtas, verziasi pas tave, kai ji vel jam suteikia vilties – tada jis vel lekia paskui ja… nieko nebus – jei ir gris – tai ne todel, kad myli, o todel, kad meiluze jo atsisake…
romena
mano vyras irgi lakste.bet ne todel kad jam kuri nors patiko (nors begiojo nuo vienos prie kitios) o siaip nuraminti vyriska geisma.mat kaip jis sako jam manes per maza buvo .bet visada mane mylejo(taip jis sako).as vis dar su juo ir nezinau kodel.tikrai zinau kad jei dabar ji palikciau gyvenciau daug geriau(turiu gerbeja uzsienieti)bet gaila ir savo vyro.tik viena zinau gal as dar neatidirbau gyvenimo siustu pamoku su savo vyru.nes kol kas dar negaliu jo palikti.nors vargselis taip pat verkslena.
romena
ir dar urte galeciau pasakyti po tokiu isdavysciu jausmai niekada nebebus tokie kaip buvo.kad ir kaip jus abu stenktumetes nes kaip sakoma atleisti galima bet uzmirsti NIEKADA.kam knaisiotis senose siukslese.pradek nauja gyvenima.zinok gyvenime mums siunciami isbandymai ne veltiu o tam kad pasimokytume is ju .ir atleisk savo vyrui jis nekaltas kad toks yra.nera absoliuciai geru ir blogu zmoniu.ir kiekvienas mes nusipelnome pagarbos kad ir koks bebutumeme.taigi pirmyn taves laukia naujas gyvenimo etapas
Anonimas
ale ar jis dar blaskosi?
svaaja
as manau kad tai normalu..Manau kad jo meiluze irgi ji gerai pkeri ir jis pasimeta. Gyvenimas nera juoda ir balta, viskas yra sumaisyta ir meile nevisada buna aiski….tuo labiau meile/aistra kas kiek atsiskiedzia i prasideda analizavimas ir pagundos…..as pati prarandu savo gyvenimo meilia:(
Gunda
Aš tai sakyčiau kad meilės tokiu atveju visai nėra, ko gero tiksliau būtų
pasakyti visai nėra, bet kokį ištvirkavimą suverčiam meilei. Diedas
penktoj dešimty susiranda meilužę oi meilė, jokia čia nemeilė, tiesiog
nusibodo sena ieško naujo, kai ir šita nusibosta arba jį išspiria vėl rėkia
myliu žmoną. Vienu žodžiu jokia čia ne meilė ištvirkimas.
Ir dėl to labiausiai kaltos tos pasileidusios vienišos moterys. Nekištų
savo tų p……. tai vyrai ir nelėktų. Baisi liaudis tos kekšės, gal ir pačios
kada kentėjo nuo išdavystės o paskui viską pamiršusios vėl kiša savo pasturgalį vedusiems……
Pritarianti
Labai pritariu Gundai.Kol bus kas duos-tol ir bus kams.Na,manau matot į kurią vietą įstatyt tas kekšes…
Turiu pavyzdį,kai vyras susirado meilužę…jo žmona laukės tuo metu…Nu jis padarė meilužei vaiką..(atsipašau,kad taip grubiai)…galu gale po poros metų…grįžo pas žmoną ir iki šiol pas ją nesirodo ir nesidomi tuo vaiku.Jau praėjo nemažai metų…o gyvena tam pačiam mieste.Gėda.Mažiau ar daugiau įsitikinom,kad dauguma vyrų-paršai.Mes moterys sutvertos jausmams,meilei….mes mąstom kitaip.O vyrai mąsto tik su savo „galu”.Žinoma,atsiranda ir išimčių,kai visgi būna nuostabių ir gerų(pas mane dar rusena širdyje tokia viltis).
O šiaip man meilė asocijuojasi su skausmu…nežinau,gal nuo patirties…o gal nuo aplinkinių pavyzdžių…:(
Pritarianti
Atsiprašau už didelė klaidą…”Kol bus kas duos-tol ir bus kas ims” 🙂
Laimute
Maryte tu vaiku neturi, tu jo nemyli tai atiduok man ji:)))))))))))))))))))))))))
nesvarbu
kokios jus moterys esate vienos peikiat tuos vyrus o kitos ne kas peikia tai jau man atrodo kad niekada neturejote gero ir nuosirdaus vyruko ritai patarciau sprest tik savo galva o ne kitu nes per kitas dar gali but blogiau nes tas pats vyksta su manim bet bandau sprest sava smegenelemis nes kaip prisiklausau kitu nuomoniu tai ir nebesinori givent geriau po truputi bet i nauda o atleist galima jeigu myli dar kuris tikros meiles nesugrazinsi iskart bet palaipsniui galima pasistenkt nes viska ziuri kaip buvo praeity o i ateiti nenuspesi nieko nes gali nebeatmerkt akiu ryte mano nuomone kad reikia duot ta sansa jei tik noro yra sugrazint tai kas buvo ir jei tik pati nori to :-)))
maryte
imk jei tau reikia,man jau atsibodo