Bevarde šmėkla noriu būti
net laiko nesugaunama,
o laisve žmogui tik sukurta,
o man bekraštė visuma…
neslėktų manes protas
nespaustų uždara erdvė
aš skrieščiau per minčių pasaulį,
o sienų ten nėra.
Gyvenime yra pradžia ir galas
mirtis – tai taškas paskutinis,
o ši naktis tik man skirta
nors jos spalva tamsus šešėlis.
Ir įdas žmonės smerkia
nors tai suteikia žavesio švelnaus,
pavargęs nuo saves galvosi, ką dar pažint gali savį…
