Turiu vaikiną. Su juo draugauju pusantrų metų. Labai jį myliu ir planuojame bendrą ateitį. Bet prieš puse metų padariau nedovanotiną dalyką: pasimylėjau su jo geriausiu draugu… Viskas įvyko savaime, po truputį šiltėjo mūsų santykiai. Tą dieną suėjo lygiai metai nuo mano su maniškiu pirmojo karto. Net nežinau kaip paaiškinti savo poelgį… Nesu melagė todėl pasakiau savajam viską tiesiai į akis be jokios sąžinės graužaties. Jis, savaime suprantama, labai pyko, niekaip nesuprato kodėl taip padariau, labai kentėjo, verkė, klausė „kodėl?”, kankinosi. O aš net nežinojau ką jam atsakyti. Tiesiog pajaučiau trauką tam draugui, kažkokį, gal naivu, bet ryšį tarp mūsų… Abu jautėmės kaip įsimylėjeliai, daug laiko leisdavome kartu. Maniškis po poros…