Dvasios

ATSISVEIKINO PO LAIDOTUVIU…

2008 03 31

Pries keturis metus mire mano mociute, bet as dar ir dabar visa tai prisimenu kaip sendien..
Buvo sausio menuo, sekmadienis as isiploviau savo drabuziuis kuriuos ruosiausi mautis pirmadieni pamokoms. Sutapimas buvo tai kad isiploviau visus juodus, bet apie tai net nepagalvojau. Praejus gerai valandai paskambino pranese kad ligonineje mire mociute, va tada ir prasidejo viskas… Ji buvo labai nervingas ir piktas zmogus( zinau kad negalima apie mirusi taip sneket, bet) taciau geros sirdies. Mes gyvename nuosavame name ir jos noras buvo kad pasarvotume ja namuose, nors as tam labai priesinausi, bet manes tuo momentu neklause. Tuomet prasidejo keisti dalykai. Kai jau ji buvo pasarvota buvo velyvas vakaras, kambaryje prietema, kadangi kambarys buvo didelis i siena buvo atremtas sukaltas specialus stovas vainikams, visi kambaryje zmones ramiai sedejo snekuciavosi ir staiga stovas pradejo judeti ir trasketi, nors niekas prie jo nesiliete. Visi sunerimo, bet tai praejo. Kuomet visi isiskirste namo mes likome namiskiai ruosemes budejimui per nakti nes tai buvo paskutine toji naktis. Mama su seremi nuejo gerti arbatos i virtuve, o as kai niekuomet nieko nebijodavau nuejau i kambari patvarkyti vainiku, man betvarkant ant zemes esancius vainikus staiga nuo sienos nukrito vainikas kuris buvo labai tvirtai pakabintas ant stovo. As be galo isigandau ir netekusi zado isbegau is kambario, atbegusi i virtuve visa drebejau mama dave vaistu lyg viskas tada ir praejo, nusiraminau…
Kita diena ryte buvo laidotuves viskas ejosi sklandiai, palaidojome, pavalgeme gedulingus pietus ir gryzome su artimaisiais namo, dar visi susedome prie stalo isgerti kavos ir po taurele brendzio nes buvo salta ir buvome isvarge. Pasedejome valandele persnekejome, kad viskas vyko sklandziai nepaisant tu vainiku, isiskirsteme kas sau po namus. As su mama ir kita mociute pasilikome nutvarkyti staliuko , kuris buvo pastatytas mano kambaryje gedoriams gedoti ir arbatos atsigerti. Betvarkant kambari staiga pasigirdo zvitrus garsas toks lyg kas butu sauja zvyro sviedes i langa, visi suglumome kas tai pasidaireme per langa nieko nebuvo (matesi nes buvo dar sviesu lauke). Tvarkemes toliau, man kilo mintis isijungti kampe stovinti torsera( lempa pastatoma ant zemes su plastikiniu raizytu gaubtu), as ja ijungiau, bet ji kazkaip tamsiai sviete pagalvojau gal jau lempute baigesia, bet jug ji nesenai pakeista lyg ir neturetu. O be to ji per visas laidotuves stovejo kambaryje isiungta ir niekas jos nejunge. Staiga as atkreipiau demesi i lempos gaubta jis buvo visas suskiles i mazas dalelytes ir patamsejas (todel lempas sviete tamsiai), as isigandau nes zinojau kad jos niekas nelete per laidotuves, o ir ta gaubta noredmas taip lengvai i tiek daleliu nesudauzysi. Tuomet supratome is kur tas garsas buvo kuri mes girdejome, buvo trecia jos mirimo diena, o ug sakoma kad i trecia diena ateina atsisveikinti taip ir buvo, tik tas atsisveikinimas siurpokas..
Kuopmet visa yviki apkalbejome su namiskiai isaiskejo daugiau keistu dalyku, ta velu vakara kai jau zmoniu buvo like nedaug ir keletas per pagraba buvo iseje laukan parukyti, sake prie duru i namus brovesi juodas juodas kaciukas, kuri visi pirma karta mateme. Jis nia seip tupejo prie duru, bet tesiog draskesi i duris su nagais… Tai buvo be galo keista…
Praejus jau po laidotuviu as girdedavau mociutes kosuli, nes ji jau sirgo. Ji gyveno pirmame namo aukste ir as nuolat vakarais kai atsiguldavau po laidotuviu girdedavau jos ta pati kosuli taip aiskiai, kad net kaldra uztraukdavau ant galvos kol neuzmigdavu. Be galo bijojau metus laiko lipti i apacia viena, nes nuolat jausdavau kaip man i nugara kazkas kviepuoja, jausmas ne pavydetinas ir kas svarbiausia jauciau tai ne as viena jaute tai ir mama….
Na bet jau dabar praejus tiek laiko viskas baigesi…

Bendrinti
NaudotosKnygos.lt

41 Comments

  • Anonimas

    2008 03 31 at 12:03

    Oho, įdomi istorija. Mano močiutė mirė irgi mirė prieš keturis metus, bet nieko keisto nepastebėjau. Pati tokiais dalykais tikrai tikiu. Sako, kad mirusio žmogaus siela blaškosi tarp gyvųjų tris diena, po to išeina, o besiblaškydama bando atkreipt žmonių dėmesį. Gal taip tavo atveju ir buvo. Vienas iš mano artimųjų pasakojo, kad girdėjo žingsnius ir durų trinktelėjimą, ir aš tuo tikiu. Bet nemanau, kad reikia bijoti tokių dalykų. Mylimas žmogus negalėtų padaryti tau nieko blogo, nors ir miręs…

  • parazite

    2008 03 31 at 13:03

    Idomi istorija.
    Ir kazkuo artima pasirode. 2000m mire mano mociute. Pora dienu iki jos mirties buvome susitike, taciau taip gavosi, jog su ja neatsisveikinau (tiksliau, grizome is sodo ir as islipau is masinos trumpam nubegti iki mamos darbo, o kai grizau, mociute jau buvo nuejusi namo). Kai suzinojau apie jos mirti, labai pergyvenau, kad taip baigesi musu paskutinis susitikimas – siaip visada atsisveikindama apkabindavau ir pabuciuodavau sita zmogu, kuri labai mylejau. Taciau nakti po jos mirties susapnavau, kaip mociute priena, apkabina mane ir atsisveikina. Tuomet nurimau. 🙂
    Beje, visdelto manau, kad didele itaka tavo baimems turejo ir tai, jog daug galvodavai apie si fakta (dvasios blaskymasi), o kosulys uz sienos taip pat galejo buti pasamones isdaigos.
    Apie kate – kates, neitiketini padarai. Labai daznai savo elgesiu jos bando kazka pasakyti zmonems. Pries pora dienu sedejome kapinese velai vakare. Tada pradejom girdeti keistus garsus (nekalbu apie dvasias, gal siaip kokie praeiviai, juk nakti viskas baisiau atrodo nei sviesoje 🙂 Netrukus atbego katinas ir eme garsiai murkti, tarsi bandytu mus ispeti. Atsargumo delei patraukeme namo, manau, jog teisingai padarem – ka gali zinoti, nuo ko katinelis norejo mus apsaugoti.
    iki.

  • ash

    2008 03 31 at 14:03

    mano mociure mire taip pat sausio menesi taciau man nieko panasaus nebuvo….tik viena karta isgirdau zingsnius…neisigandau….dabar man ji sapnuojasi… man tada buna gera,nes ji labai gera buvo ir mane labai mylejo,kaip ir as ja!

  • RAUDONA

    2008 03 31 at 19:03

    Kazkaip siurpoka.As niekada nebuvau susidurusi su dvasiomis,ir isvis visa musu seima tuo netiki,bet tikriausiai neatsiras nei vienas zmogus kuris 100%patvirtintu ar paneigtu,kad dvasios neegzistuoja.

  • L.P.A.

    2008 03 31 at 21:03

    Na taip man prisiminus sias laidotuves net plaukai piestu pasisiausia, aciu Dievui viskas praeiti, nors dar kartais jauciasi nulipus i apacia kad kazkas uz nugaros stovi. Na po sio yvikio as labai rimtai pradejau tiketi tokiais dalykas, nors anksciau mano nuomone buvo labai skeptiska siuo klausimu, bet realus faktai ja pakeite 180 laipsniu. Manau kad isties iseje is sio pasaulio zmones vienaip ar kitaip ateina atsisveikinti su dar cia likusiais artimaisiais. Nors kartais atrodo kad viska imanoma paaiskinti logiskai ir paneikgti visus faktus, jug galima sakyti kad galbut zmogui tik nervinis sokas, bet kuomet tai patiri savo kailiu pats isitikini faktu tikrove….
    Kunigo nekvieteme, nes kolkas viskas ramu, mechaniniu garsu daugiau nesigirdejo, na o tai kad kazkas uz nugaros tik stovi su tuo jau galima susitaikyti… Dekui uz komentarus visuomet malonu pasidalinti savo isgyvenimais 🙂

  • SEFAS

    2008 04 01 at 01:04

    as ir 100% procentu tikiu se istorija man tajp pat buvo toks panasus yvikis bet nebajsus as ir budejau prie mociutes kaj inaj buvo pasarvota ir taj buvo 1996 metajs maciau kaj kaskoke balta swiesa islindo is kuno ir ties lubom uzgeso.
    o mano klasiokej kaj mire jos mociute nors taj buvo pries puse metu sapnuojasi net dabar ir jaj inaj viena lieka namie per nakti sake kad girdi jos balsus is to kambario kuriame inaj gyveno.
    o taw L.P.A patarcew stenktis uzmirst mociute nes kaj apie ja galvoji td ir buna tie visokie pojuciai kad stovi uz nugaros kazkas ir t.t

  • deina

    2008 04 01 at 03:04

    as irgi tiku sia istorija…nes man tas pats buvo…atsimenu kaip db nors tay yvyko gal kay as buvau 2klaseja o as jau 9oke…lb mylejau savo mociute…jay buve desne puse paralizuota ir nakty jay uzeidavo dideli skausmay..tevas(jos sunus)lb kietay miega todel nieko negirdi miegodamas…o as visa laika girdedavbau kaip is kito kambario(pas mus butas 3kambariu tay vienam nakvodavo ji kitame as sese ir tevay o svetaineja lb salta todel ten niex negyvena)mociute saukdavo tevo varda kad jis ateitu ir duotu jay vaistu nuo skausmo…paskutinias tris dienas as nakvojau pas mamos mama savo kita mociute ir kazka blogo jauciau…pirma ryta vos tik prabudus skambina mama…mociute pakelia ragely…pasneka…baigus jom kalbeti as saukiu:kas atsitiko kas atistiko ar mociute namie numire???sako neee ka tu…nemire…kita ryta vel skambina…jom pasnekejus as ir vel:kas tasitiko kas atsitiko ar mociute namie mire???nee ka gi tu ce db sneki sako.kita ryta vel paskambina…pasnekejo jos…as ir vel klausiu:kas atsitiko kas atsitiko mociute namie mire???sako:taip,mire…kelkis renkis eik namo…gryzau…aprenge mane juoday…kaip db girdziu ta graudzia laidotuviu melodija…palaidojus mociute as negalejau atlesiti sau kodle as su ja neatsisveikinau…beje buvau mazo ugio todel nepasiekdavau sviesos virtuveja ir kay man rireike ismesti siuksles ejau patamsiay…tik sklido sviesa nuo kito kambario…yejau y virtuve ir suakmenejau…prie siukslines stovejo mociute…toke kaip visada…skarele ant galvos ir pasiremus lazdele…ziurejo y mane ir sypsojosi…taip silaty taip mylimay…as taip pat ziurejau su asaromis akyse ir sypsniu lupose y ja…padejau siuksles ant stalo ir isejau…kita vakara spiceliay vel nuejau y virtuve…toje pacioje vietoje vel zvelge mociute…atrode toke laiminga…lyg jay butu taip gera…ir taip ji rodesi man visa savaite…po savaites jos nebemaciau…dingo…dar ir db pamenu as tuos vakarus…taciau niekam nesakiau…nes mane butu kvaila tevay palaike…jei tokiais dalykais netiki…o as…as…na mane ytikino mociute…kad kazkas visgi yra…

  • buvusi

    2008 04 01 at 07:04

    Labas.Kas liecia dvasias.Kai mire netiketai mano brolis,as to nesapnavau.Ji sapnavo zmona ir kiti giminaiciai.Be to jo mirti isbure mums zinoma bureja.Tai va laidotuvese,ar as isivaizdavau ,ar tikrai maciau,jutau brolio dvasia kabejusia sienos kampe nzn,bet as ji jutau.Po laidotuviu,pati sapnavau kad jis atejo pas mane,bet tuo momentu as pradejau sluotis,tad jis dingo.O jo zmona ji sapnuoja labai daznai,lyg vyro dvasia lankytusi tuose namuose ir nebutu suvokes,kad jis jau mire!Greitu laiku is tu namu buvo isvezta plati lova,nes zmona sapnavo ji gulint salia ir stipriai spaudziant ja prie savo sirdies.O nesenai ji susapnavo savo vyro vele ir kad jis i tuscia kambari pristate daug baltu senovisku lovu, o viena pasistate i kampa,atsigule joje ir nutare niekur nesitraukti.Mes visi issigande,nes zinome kad taip besielgiancios dvasios neranda sau ramybes,arba dar nesuvokia to ,kad ju jau ner realybeje.

  • rita

    2008 04 01 at 09:04

    aga zinot kaip man buwo?

    krc..cia nju nezinau kada bet tik tiek zinauw kad tada buwaw tik pirmoke..ir per velines visa seima nuvazevome i kapus,.uzdegeme zvakutes,.sutvarkeme kapa ir mama su mociute sugalwojo prie kapo pastoveti ir pasimelsti uz mirusiuosius tj wa njum pasimelde..ir tada baba sako:
    -kai mirsiu,jus mane palaitokite stai ce ir rode i kaire kapo puse,.
    mes wisi horu:
    -ne ka tu cia kalbi?..negreit dar mirsi…
    na ir taip jau atsitiko kad kita diena ji mire..
    mums wisiems buwo lbj lbj keista..tj wat tiek

  • Anonimas

    2008 04 01 at 11:04

    mano senelis katinus tiesiog dievino.kai jis mire,keista,bet lygiai taip kaip tu pasakojai,-is nezinia kur atsirado du nematyti katinai,jie verzesi i namus,nenorejom ju ileist,jei prasmukdavo vel ismesdavom,verzesi atkakliai,kai jau per duris nepavyko,jie susirado atvira maza langeli ir per ten susoko.leidom pasilikt namie,jie elgesi labai santuriai,keleta valandu pralindejo po sarvojimo stalu,veliau ismiegojo virtuvej,o ryte isejo.keista,kaip is pasakos,”ir daugiau ju niekas nemate”

  • gita

    2008 04 01 at 12:04

    as labai daznai sapnuoju savo mirusius senelius,taciau sapnai labai silti.taciau karta sapnavau ,kad aplink mociute sedi visi jos vaikai,isskyrus vyriausia,kuris jau buvo mires.ir ji atsisuka i mano mamos seseri.po keleto dienu mire jos vyras.keistas sutapimas

  • bildukas

    2008 04 01 at 13:04

    kai mire mociute praejo 3 sawaites mama iswaziawo pas drauge pailset,as likau su teciu,teciui tada buwo naktine pamaina ir as namie buwau wienas….nakti apie 1 nakties pabudau nuo slepeciu ciuzejimo…ir nusterau….per kilima ejo mociute…ji man sypsojosi …ja buwo apswietes menulis….ji werke ir juokesi pro asaras…..as uzsimerkiau o kai atsimerkiau ji buwo dingusi…..rye atsibudes pagalwojau kda sapnawau, bet kaip issigandau pamates sujaukta kilima toj wietoj kur nakti ja maciau….o slepetes gulejo padetos ant stalo….kai pasakiau teciui jis prisiglaude mane ir pasake kad jo tetis t. y. mano senelis kai nuwo nusautas2 pasauliniam irgi jam taip pat pasiwaideno….tetis manim tikejo….bet mamai to nesakeme….

  • Agonija

    2008 04 01 at 14:04

    po senelio mirties as ji irgi susapnavau.sapne jis zaide su mano pusbroliu ir puseke (kiti gimines seneli irgi sapnvo ir sake kad jis zaide su mano pusbroliu ir puske) nuo senelio sklido toooooookia sviesa…Isigandau ziauriai.Ta sviesa akino.senelis mane pakviete, bet atsibudau.Po jo mirties keistai jauciausi.Juk praradau vieniteli zmogu kuris mane suprato. :/

  • ernulka

    2008 04 01 at 20:04

    Kovo mėnesį bus dveji metai kai mirė mano tėtis ,bet kartą į mėnesį aš vis jį sapnuoju.Paskutinį sapną sapnavau prieš savaitę tada mane gaudė dvasios po namą kuriame gyvenome kartu ir kiemą .Kai išbėgau iš savo kiemo pas kaimynus tada jaučiu kad niekas nesiveja,bet tik iėjus į kiemą vėl jaučiu kad mane nori pagauti.Sapnui baigiantis gulėjau ant lovos vienoje pusėje manęs gulėjo mano tėtis kitoje mirusi jo mama-mano močiutė,ir aš labai jos prašiau glostydama jos ranką, kad paliktų mane ramybėje ,nes aš jų bijau.

  • mamam

    2008 04 01 at 21:04

    Ernulka, gal jiems tavo maldu reikia , pabandyk uz juos pasimelsti, gal jie ramybes neturi. nebijok, gyvu reikia bijoti, o ne mirusiuju, gyvas ir skaudina ir apvagia, o mirusiam tik sventos ramybes reikia.

  • grazuoliuxas

    2008 04 01 at 22:04

    njiu cia da nieko kaij mano mociute mire taij jau patikekit kas buvo… krc buvo taijp…manomociute mire 2 h nakties as visada namuose atsibundu 2 val nakties ir ten stovi mano mociute koxia pora valandu poto inaij kazkaij pranyksta pirmom dienom taij buvo jau siurpo taij tesesi koxius pora menesiu mama nebeislaukiusi nuejo pas kuniga ir pasimelde uz jos siela nuo tada buvo visxas lb geraij =]

  • Migle

    2008 04 01 at 22:04

    kaip mano senelis numire as irgi labai griauziausi kad su juo neatsisveikinau nes as ji labai mylejau taipat ir jis mane mylejo na ir po kiek laiko gal po puses metu kaip senelis buvo mires as ji susapnavau ir mes pagaliau atsisveikinome dabar bent jau nebesigriauziu delto kad su juo nespejau atsisveikinti 😛 nors tai buvo tik sapnas taciau po jo buvo labai gera kad su juo pasimaciau ir pakalbejau wat…:)

Parašykite komentarą