Visiems mokiniams atviros mokyklos, moderni ir patogi aplinka, inovatyvūs mokymo(-si) būdai ir kūrybiškas požiūris į ugdymo procesą – visa tai į Lietuvos savivaldybes ir jų mokyklas jau kelerius metus neša švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). 22-vi pirmojo srauto savivaldybės ir virš 90-ies jų mokyklų jau baigė savo kelionę programoje, o iki viso projekto pabaigos liko vos devyni mėnesiai. Neabejojama, kad TŪM programa ir jos milijoninės investicijos yra svarbus postūmis šalies švietime. Taigi, koks pokytis jau įvyko ir kaip jis tęsis pasibaigus projektui?
„Žinoma, yra šiek tiek nerimo, kad reikia viską suspėti per ateinančius kelis mėnesius. Visgi daug svarbesnis jausmas yra pasididžiavimas mokyklų nueitu keliu. Visą tą laikotarpį, nuo pat 2021 metų, kai pradėjome dirbti su savivaldybėmis, konsultuoti ir kartu svajoti apie švietimo pokyčius, laukėme šios dienos. Dienos, kai pamatysime, kokios bus tos realios „Tūkstantmečio mokyklos“, – sako TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Kalbant apie švietime įvykusį pokytį, labai svarbu paminėti TŪM programos originalumą ir kitokią prieigą. Savivaldybės, ruošiantis šiai programai, turėjo pačios planuotis ir įsivertinti, ko joms iš tikrųjų reikia. Būtent atsakomybės prisiėmimas ir planavimas pagal savo individulius poreikius yra didelis postūmis švietimo sistemoje.
Realus pokytis 58-ių savivaldybių mokyklose
Rengdamos savo pažangos planus, savivaldybės įtraukė tiek infrastruktūros pokyčius, priemonių įsigijimą, tiek daugybę edukacinių veiklų, mokymų, stažuočių mokiniams bei mokytojams.
„Pradžioje mes tiesiog svajojome. Neabejojome, kad norime erdvės kultūriniam ugdymui, todėl susiplanavome mokyklos teritorijoje pasistatyti kupolą – jame dabar vykdomos tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo veiklos. Mūsų mokykloje nebuvo laboratorijų – susiplanavome, ir jau labai greitai pas mus atvyks laboratorinė įranga. Taip pat neturėjome, o dabar jau naudojamės mokykloje įrengtu sensoriniu kabinetu. Mokyklos erdvėse atsirado vaizdo siena, nauja įranga pasipildė technologijų kabinetai ir t.t. Tikrai įgyvendinome savo turėtas svajones, pokyčiai yra didžiuliai“, – sako Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos direktorė Asta Bauraitė.
Pašnekovė prisiminė, kad, gavus kvietimą dalyvauti tarptautiniame, Islandijoje vykstančiame projekte „Žalioji jungtis“, nerimavo, kuo galės išsiskirti iš kitų stiprių dalyvių.
„Visgi TŪM projektas suteikė galimybę sukurti kai ką išskirtinio. Parodysime, kad galima gamtą tausoti kuriant išmaniuosius šiltnamius, matuoklius, įgyvendinant įvairias projektines veiklas. Taigi, TŪM patirtis neliks tik savivaldybės ribose – ji nukeliaus net iki Islandijos“, – džiaugiasi A. Bauraitė.
Tinklaveika – pokyčių akceleratorius
TŪM programa, atnešdama ir skatindama mokyklų tinklaveiką, atveria naujas galimybes mokiniams. Šis kertinis programos principas leidžia mokykloms tarpusavyje dalintis turima infrastruktūra ir ištekliais.
„Dar prieš trejus metus viršų ėmė baimė, kad, pamatę kitas mokyklas, mokiniai pabėgs ten mokytis. Šiuo atžvilgiu tikrai įvyko pokytis: mokytojai dalinasi patirtimis, metodikomis, vieni kitiems rekomenduoja veiklas ar partnerius. Atrodytų, kai dalini, turi mažėti, bet iš tiesų visko tik daugėja“, – sako J. Šarpienė.
Jai antrina ir Dalia Dausienė, Panevėžio pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, neformaliojo švietimo mokytoja: „Panevėžio mieste labai stipriai pradėjo vykti tinklaveika. Skirtingų mokyklų mokytojai keičiasi mokiniais ir veda jiems pamokas. Vaikai ne tik pakeičia erdves, gali pasinaudoti kitos mokyklos priemonėmis, bet ir gauti naujos patirties iš skirtingų mokytojų“.
Šalia programoje dėl tam tikrų kriterijų negalėjusių dalyvauti, bet per tinklaveiką įtrauktų mokyklų, yra ir kiti socialiniai partneriai, kurie padeda mokykloms neatlygintinai vykdyti veiklas. Apie 80 proc. TŪM mokyklų į savo veiklas įtraukė kitas mokyklas, o apie 70 proc. savivaldybių ir mokyklų turi socialinius partnerius: kultūros įstaigas, teatrus, bibliotekas, verslo įmones ir t.t.
Pokytis – tvarus ir ilgalaikis?
Pokyčio švietime tęstinumas labai priklausys nuo pačių mokyklų, savivaldybių: kiek jie patikėjo įgyvendintomis veiklomis, kiek jiems tai yra svarbu. Labai didelis vaidmuo čia teks ir bendruomenės, aplinkos, partnerių palaikymui, taip pat neabejotinai – ir darniai mokyklos vadovų komandai.
„Pamatę pirmuosius rezultatus ir vertę kuriančius „šalutinius poveikius“, supratome, kad reikia pastebėti ir garsinti būtent gerus dalykus – gal tai ir duos pagrindo tęstinumui. Tikrai žinau, kad visos mokyklos vieną ar kitą pokytį, nekalbant apie infrastruktūrą, pasiliks sau ir pasibaigus programai. Yra dalykų, kurie į TŪM atėjo iš anksčiau buvusių projektų, tikiu, kad ateinantys taipogi pasinaudos mūsų sukaupta patirtimi“, – sako TŪM projekto vadovė.
Rodikliai, kurių oficialiai mokyklos siekia projekte, parodys tik dalį įvykusio pokyčio – yra labai daug vadinamojo „vertinimo tarp eilučių“. Tikrąjį TŪM programos poveikį galėsime stebėti dar ne šiandien.
„Daug treniravomės, ruošėmės, dirbome, o dabar turime truputį pabūti, leisti viskam įsigyventi – ne veltui yra tyrimų, rodančių, tikriesiems pokyčiams švietime reikia net 12-os metų. Visgi jau dabar, matant pasikeitusias mokyklas, galime teigti, kad visas ilgas ir vingiuotas kelias buvo nueitas ne veltui“, – teigia J. Šarpienė.
Pranešimą paskelbė: Eglė Kirliauskaitė, Europos socialinio fondo agentūra, Všį
