Atliekų tvarkymas ir aplinkos užterštumo problema yra viena aktualiausių šiandienos temų. Ypač didelis dėmesys skiriamas pastangoms sumažinti neigiamą atliekų poveikį gamtai ir natūraliai aplinkai. Vis dažniau prie daugiabučių ir nuosavų namų statomi skirtingoms atliekoms – plastikui, stiklui, popieriui – skirti konteineriai. Be abejo, pastatyti konteineriai situacijos nepakeis. Reikia ir visų mūsų sąmoningumo ir entuziazmo taip pat ir tikslios informacijos, kaip tai daryti. Šiame straipsnyje siekiame visus supažindinti su tuo, kas yra rūšiavimas ir kokie svarbiausi jo principai.
Visų pirma tikslinga būtu pateikti keletą svarbiausių rūšiavimo taisyklių.
Svarbu, kad į tokius konteinerius būtų metamos tik švarios ir sausos pakuotės. Plastikinius, metalinius indelius ir stiklo tarą, sulčių pakelius reikėtų išplauti. Čia netinka mesti aliejumi ar riebalais užterštų pakuočių. Kuo švaresnė tara – tuo geresnė jos kokybė ir perdirbus gaunamas geresnis produktas. Šlapia pakuotė gali sudrėkinti kitas perdirbamas medžiagas, suprastinti jų kokybę. Tai ypač aktualu popieriui, nes šlapias popierius tampa tarsi košė ir yra nebetinkamas perdirbti. Nemeskite į rūšiavimo konteinerius pakuočių nuo įvairių cheminių ir kitų pavojingų medžiagų, tam yra skirtos atliekų surinkimo aikštelės. Esant galimybei, reikėtų nuo stiklo taros nulupti etiketes.
Rūšiavimas daugiausia skirtas smulkiams daiktams.Jeigu daiktas akivaizdžiai netelpa pro konteinerio skylę, jo ten mesti nevalia. Stambios statybinės, metalo laužo, pavojingos medicininės, elektronikos atliekos surenkamos tam skirtose vietose.
Labai dažnai sunku pasirinkti tinkamą konteinerį. Tokiu atveju pasistenkite logiškai nuspręsti, kuris konteineris tai atliekai tinkamiausias. Jei šiukšlė nepanaši nei į popierių, nei į plastiką, nei į stiklą arba tai mišrios sudėties pakuotė – greičiausiai ji nebus perdirbama, todėl ją reikia mesti į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Kita vertus, perdirbimo įmonėse dirbantys darbuotojai atrenka tinkamas perdirbti pakuotes.
Nusprendus kad rūšiavimas jums priimtinas, reikia tinkamai tam pasiruošti. Geriausia nusipirkti tris šiukšlių kibirus, į kuriuos galėsite mesti skirtingas atliekas. Taip pat galima įsigyti ir vieną didelį standų maišą, skirtą visoms rūšiuojamoms atliekoms, o vėliau jas išdalintumėte į konteinerius. Kadangi ten keliaus tik švarios ir sausos atliekos maišas nesusiteps, o rūšiavimo konteineriai stovi vienas prie kito, tad išmėtyti šiukšles į joms skirtas vietas didelio vargo nebus.
Toliau norėtumėme smulkiau informuoti, į kokį konteinerį kokias konkrečias šiukšles reikia mesti. Tai labai svarbu, kad jūsų atliekų rūšiavimas pasiteisintų ir kad jūs bent maža dalele prisidėtumėte prie aplinkos švarinimo.
Į popieriui skirtą konteinerį reikia mesti: laikraščius, žurnalus, kurie gali būti su sąvaržėlėmis, paprastą ir gofruotą kartoną, popieriaus lakštus, įvairias pakuotes. Čia mesti negalima riebalais sutepto popieriaus, nosinaičių, servetėlių, kalkinio, parafinuoto, vaškuoto, tepaluoto popieriaus, taip pat padengto plastiku celofanu, folija, bitumu, panaudotų tapetų.
Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti plastikinius butelius, buitinių priemonių tarą, plastikinius maišelius, indus, žaislus, plėvelę nuo maisto produktų, kartonines gėrimų pakuotės (tetrapakus). Į šį konteinerį negalima mesti riebalais ar kita chemine medžiaga suteptos plastikinės taros, plastikinių žaislų su elektroniniais mechanizmais, medicinos priemonių, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų.
Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti stiklinius butelius, stiklainius, duženas, indus, pakuotes. Čia nemesti: veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos gaminių, elektros lempučių, armuoto stiklo, langų ir automobilių stiklų, akinių, medicininių ampulių.
Dažnai gyventojai nežino, ką daryti su metalo atliekomis. Metalui rūšiuoti dėl nedidelio jo atliekų kiekio dažniausiai nėra specialių konteinerių, todėl tokias šiukšles reikėtų mesti į plastikui arba stiklui skirtus konteinerius (užrašus žiūrėti ant konteinerio). Lietuvoje metalo atliekos sudaro apie 3 % visų komunalinių atliekų. Labai svarbu jas gerai išrūšiuoti, nes tai teikia didžiulę ekonominę ir ekologinę naudą – visuose naujuose metalo gaminiuose yra 25 % perdirbto metalo. Surinktus metalus išrūšiuoja medžiagų regeneravimo įrenginiai, tuomet jie yra transportuojami į galutinio perdirbimo įmones, kur aliuminis ir plienas ištirpdomi ir vėl naujai panaudojami.
