Patarkit diskutuotojai, kaip sėkmingai gyventi ir išgyventi su nuosavu vyru, jo nemylint? Ir vis galvojant apie tą, kitą, kuriam priklauso širdis… Ar jausmai (kai jau 40+) yra svarbesni už šeimą?
Nejaugi manai, kad taip „viens-du” galima patart? Ir kas is tokiu patarimu? Tai juk yra daugybe niuansu, daugybe visokiu dalyku-dalykeliu, is kuriu gyvenimas susideda… O dar kai tiek metu pragyventa…Ir seima seimai nelygu, ir jausmai jausmams…Niekas tau negali patart, o jei ir patars – nuspresti vistiek turesi pati. Ir uz pasekmes del savo sprendimo atsakyti turesi pati. Paplepeti, issipasakoti, pasidalinti patirtimi – cia jau kas kita, mes, moterys, tai galim ir mokam:). Bet patarti neprasyk…
Gal ir galima kazka pasiimti is kt minciu ir siulymu. Bet kad kiekvienas cia besilankantis ir pats kazko tikisi. Kiekvienas is musu turim kazkokia neissprendziama didesne ar mazesne problema, ar tiesog klausima… Sedim prie kompo ir ziurim su viltim i ta dezute: gal ismes koki stebuklinga atsakyma… Bet kad stebuklai buna tik labai retai, kitaip jie ir nebebutu stebuklais.
Katrei. Tu neteisi, nemanau, kad visi cia tikimes rasti kazkoki atsakyma. Pavyzdziui, as – tikrai nesitikiu nieko rasti:). Kai pirmasyk cia uzklydau, tiesa, kazko man labai reikejo ir tikejausi. Bet tai jau praeitis… O dabar – tiesiog liko kazkokia priklausomybe:) Uzsuku beveik kasdien, nes tiesiog idomu, kas ka raso, apie ka diskutuoja. Ir darbe laisvesne minute paskaitineju. Bet be jokios vilties ir stebuklo laukimo, kaip tu sakai:) Nelaukiu jokiu stebuklu ir pasakomis nebetikiu, o tu tiki?:)
Skaiciau Miko ankstesnius komentarus ir susidariau pilna vaizda apie ji. Jo zodziai man tuscias garsas. Cia postringauja apie gyvenima, cia moteris i suns dienas isdeda. Mikas yra labai nebrandus vyras ir suprantu jo zmona, kuri yra nuo jo pavargusi.
Na,ikisiu ir as savo trigrasi. Manau,kokia seima -vyras ar vaikai- bebutu,tiesiog negalima saves prievartauti ar aukotis. Jei vaikai suauge-neprazus,tegu kremta gyvenimo mokslus.Vyras juo labiau. Gyvenkim SAVO gyvenimus,kuo reciau prisiminkim pati bjauriausia lietuviska zodi-„reikia”.Dazniau leiskim sau tai ko norim kiek tai imanoma.Juk metai lekia sviesos greiciu…
Brunetei. Kazkada, pati sakei, ieskojai atsakymo. Po to pasilikai, nes ipratai.. Taigi, norejai kazko :))) Ir dauguma taip. Tik nedidele dalis uzklysta be tikslo, siaip papliurpti. Dar kiti, kad kitus paerzint raseivinejasi, pvz., etatinis M. Nejucia tampame priklausomi dauguma. As kartais tikiu tais dalykais, kuriu nera. Bet kaskart patikejus pasaka ar stebuklais, vis skaudziau nupuolu i zeme. Atsikelus vis pagalvoju, is kur dar vis atsiranda jegu. O tiketi vis norisi, nes gyvenant vien realybeje, pasidaro nyku ir pilka.
Tai kad ir tos aistros niekad ir nebuvo… Mano bandymai jį išjudinti vadinami „trūkčiojimais”. Jeigu aš ką suorganizuoju, tai jis dar pasėdi. O paskui: „Na gerai, užteks. Einam į lovą”. Per visą tą laiką nei vieno mažybinio žodelio, nei vieno komplimento, nei vienos gėlytės… Net nebeatsimenu, kada vardu pavadino. Suaugusio žmogaus nepakeisi. Kas blogiausia, aš niekaip nesuprantu, reikalinga aš jam ar ne. Ar jam, jeigu mano vietoje bus kita, bus visiškai tas pats…
Nera jausmu, nera demesio ir silumos..Nemanau , kad reikia taip gyvent, nebent tu daugiau nieko nebesitiki is gyvenimo ir tau nusispjaut i save..Gyvenam tik viena karta.. ir jeigu dar nelaimingai viskas klojasi, kodel gi nesusikurti savojo tikrojo gyvenimo..
o koks jis buvo is pradziu? gal tokia zmogaus natura, kad nelinkes svaistytis mazybinais zodziais, gelemis ar komplimentais? ne tavo vienos toks. dauguma vyru savoms buna itin santurus, tik prie svetimu islemena koki dailesni pasakyma. bet tai nereiskia, jog jie maziau myli ar isvis nemyli. nemanyciau, kad bvertesni tie, kurie be atvangos svaistosi komplimentais ir galantiskai lankstosi i visas puses. gal ir miela akiai bei ausiai toki matyt is salies, bet gyvent su tokiu….:):). tad jei niekad nebuvo nei aistros, nei ko kito, kurio galo tekejai? o jei tuomet galvojai, jog taip bus patogu, tai kas nutiko dabar?
„kodel gi nesusikurti savojo tikrojo gyvenimo…”. o kaip gi ta „tikraji” iskrapstyt i dienos sviesa? ir kas tas tikrasis? visi isimylejimai prasideda tuo paciu :aistringais dusavimais, zvaigzdziu skaiciavimu, virpuliais vien istarus varda ir panasiai. o veliau net didziausios aistros isvesta. ir, jei nesimokom gyventi su issirinktu zmogum, jei nepuoselejam to ka turim, o amzinai dairomes i svetima darza, bet kuris „tikras” po metu kitu pavirs igrisusiu. jokia meile netveria amziais. jokie jausmai neliepsnoja vienodai karstai ilga laika. reikia tureti poto ir kantrybes, reikia pagaliau tureti isminties , kad ivertinti tai, kas panoseje, o ne svaicioti nesamones!
Be abejo su Jusu R. komentarais sutinku, tik nevisada taip buna deja.. Ir jeigu tas mano zmogus man saltas ir abejingas, jeigu neiseina ziureti ta pacia kryptimi, tai kodelgi mes taip turime gyventi, ir jausti vienatve dviese..juk kartais taip atsitinka…
ir dar. i ta pacia situacija galima paziureti skirtingai. arba verkti, kad niekas nieko neatnaujina jausmu srityje. arba dziugauti, kad visa stabilu. mielosios, kai vaikai paauginti ir buitis sutvarkyta, ateina auksinis laikas, tik mokekim juo naudotis. paziurekim i ta savo slunkiu vyriski:)ar is tiesu jis toks blogas ir nebemielas? o gal ir jam ta pilkuma akis aptrauke? gal ir jis paslapcia svaicioja apie naujus medziokles plotus? o gal jis visai ne slunkius?:):):) dazniausiai jausmu iniciatyva buna moteru rankose, tik reikia noreti si bei ta keisti…:):)
Vanda, gal reikia pirma išsiaiškinti ar viskas tavo vyreliui yra tvarkoje – gal pas jį darbe dideli stresai ir jis apie tai namie nieko nešneka, nes nenori tavęs liūdinti (aš taip elgiausi) , gal šiaip kas atsitiko ar su sveikata negerai. Gal ant tavęs kažko pyksta, bet nenori pradėt „plepėt”? Juk kažkas atsitiko. Be niekur nieko – niekas neprasideda. Būtina pabandyti išsiaiškinti priežastis ir tada nuo to taško pradėti judėti.
Kaip visad, diskusija nusivyniojo ne į tą pusę….
Man tokia dilema iškilusi: yra žmogus šalia, bet nėra jausmų. Kad ir iš jo pusės tų jausmų kaip ir nėr… Yra greičiau kažkoks pripratimas. Ir gal nenoras būti vienai. Žmogus jis neblogas. Kaip ir kiekvienas, su savo „pričiūdais”. Tik nėr jausmų, nėr dėmesio, nėr šilumos. Ar įmanoma ir ar aplamai reikia taip gyventi?
OI,oi moterytės dauguma tokiu vyru, jie tarsi mažos lėlės, šokinek, šokinėk, o atsako tikrai nesulauksi….Romantika tik kino filmuose….realybėje jos nera. Gyvenkim taip kaip besigyvena ir nesvaikim kazko tikedamosi. Taip jau sukure mus, kad turime duoti, duoti …ir nelaukti atsako.
Pažvelkim kiek ieškančių savojo princo ir nerandanciu, tai gal geriau susitaikyti su padetimi ir auginti vaikučius….laukti anukelių…
to Domas: nusivaziavai i lankas. regis kalbi tik kad kalbetum, kad tau patinka, ka sakai. tamsta ir esi is tu, kurie moteru negirdi. per savo grazbyliavima:). juk „Nusivylusi” ir sako, kad realybeje romantikos nerasta. o tamsta postringauji apie ta pati , tik miglociau:). Ir dar, vargu ar pats analizavai kitus taip gudriai, kai teturejai 20-imt. merginos panasiai tokiu metu ir isteka. todel neanalizuoja. teka is meiles, is aistros pagaliau. protelis bega is paskos. uztai paskui ir verkiam. arba prisitaikom. arba graziai sugyvenam. kiap kam duota:)
Nusivylusi, jei tu realybėje gyventum, o ne iš vaikystės pasakų princo ieškotum – būtų viskas papraščiau. Nemažai moterų gyvena savo susikurtose iliuzijose. Kai iliuzijos galų gale išsisklaido ar sudūžta – prasideda nusivylimai. Sutinku – realybė labai neįdomi, neromantiška, norisi ją kažkaip nuspalvinti iliuzijomis, tačiau ji (realybė) yra tikra – ji yra tokia, kokia yra. Juk, pvz. yra kvaila manyti, kad jei iki santuokos gėręs vyras, po santuokos ar gimus vaikui, jis pasitaisys. Reikia stengtis įžiūrėti esmę be jokio šarmo, be iliuzijų. Yra sukurtas spec.testas skirtas nustatyti poros suderinamumui. Jį sudaro šimtai klausimų. Duomenis apdorojus, nustatoma, kiek metų viena ar kita pora gyvens kartu. Rezultatai pasitvirtina ir būna pritrenkiantys – kiek jie yra tikslūs, t.y. labai tiksliai „išburia” ateitį. O juk nebūtina jokių testų – tereikia paanlizuot žmogų, pažiūrėt į jo veiksmus, o ne klausyti ką jis sako. Nemažai moterų tą ir daro, kad tik klauso. Be to, nereikia užmiršti, kad šeima, tai kaip gėlė, kurią būtina kasdien palieti. Lieti turi abu, kitaip gėlė nuvysta.
R., aš įdėmiai perskaičiau kas parašyta. O parašytos yra pasekmės. Nusivylusi yra prie suskilusios geldos. Tik dabar Nusivylusi mato, kad romantikos realybėje nėra. O kas liečia mane, tai analizuodavau aš nuo labai anksti ir kai 23 m. reikėjo priimti sprendimą su kuo man surišt VISĄ savo gyvenimą, aš tą sprendimą padariau greitai, tačiau labai apgalvotai.
man atrodo gyvenk toliau,nematau dideles tragedijos,dziaukis,kad pas mergas nelaksto ir kailio nelupa,susirask megstama uzsiemima ir nesvaik budama tiek metu,gali nuo vilko ant meskos uzbegti,tai va
Vanda, aš manau, kad jums atėjo metas tiesiog susėsti ir pasikalbėti… Tu nežinai, ar esi jam reikalinga, gal ir jis nežino. Tai kodėl neišsiaiškinus? Žinoma, gal tau nereikėtų iš karto visas kortas ant stalo padėti, bet kalbėtis tikrai reikia. Gal ir pati pamatysi jį kitoje šviesoje. Tiesą sakant, aš visada manau, kad geriau kalbėtis, negu nesikalbėt (gal esu perdaug plepi?:)). Kitas klausimas – ar dar ne vėlu? Nes, kaip supratau, yra kitas žmogus…
Neaprimo… Jam atrodo, kad viskas pas mus gerai. O man atrodo, kad – ne. Stengiuosi į jį žiūrėti pro rožinius akinius. Ir kažkaip nesigauna. Bet po tokių komentarų, gal ir su tuo susitaikysiu. Vis savas…
Vanda, o jei pabandytum atsipalaiduoti ir nekibti prie jo su pasiaiskinimais. Taip ir laiko daugiau atrasi sau, gal kokius kursus palankyk, gal du draugemis i koki susibegima nulek… I namus grisi labiau atsigavusi, svytinti, pasitikinti, pamatysi, ir namuose viskas kitaip atrodys, ir vyras taves tokios pailsejusios labiau lauks.
o nejaugi tu manai, kad jausmai tam kitam yra tikras dalykas? su vyru bendravimo sezonas baigesi todel, kad pati nenori su juo bendraut. juk sakai, yra kitam, kuriam priklauso sirdis. bet atsargiai su tom sirdim ir visais klimakteriniais svaiciojimais. kazi kaip butu, jei oficialus vyras ryt paprasytu skyrybu? ko gero, liktum prie suskilusios geldos, butu nei vyro, nei mylimo. nes meiluziai greit isgaruoja, jei tik pakvimpa nauja „nelaisve” . neapgaudinekim saves, meiluziams mes reikalingos tik tol, kol esam kazkieno zmonos. taip taip! na kodel gi vede vyrai neiesko vienisu moteru, o beveik visad susipainioja su jau istekejusiomis? nagi tokiu atveju jie beveik garantuoti, kad meiles nuotykiai nepakryps pavojinga linkme.
Nereikia maišyti vyro su meilužiu. :))) Santykiai su vyru – savo ruožtu, su meilužiu – savo ruožtu. Aš problemas įpratusi spręsti po vieną. O dabar bendravimas su vyru primena pelkę.
Situacija kiek kitokia. Ko gero mūsų jausmų ir bendravimo sezonas jau baigėsi. O man kažkaip trupinių nesinori. Toks vaizdas, kad mes su juo tiesiog nebesusišnekam. Gaunasi dirbtinis bendravimas, kuris nei vieno iš mūsų nepadaro laimingu.
Tad kad ji per sena buti bepradedanciaja… Teks buti ekstrasense, daivule, nes arba tu visai dar zalia arba ganetinai naivi vistuke.. . Tai viena. O antra – puse moteru – bepradedancios tada :)))
Vanda, tu nereali:)o ar imanomas toks variantas, kad bendravimas su sutuoktiniu primintu zydincia pieva, kai galvoje nuolat sukasi mintys apie meiluzio guoli?:) man tai niekiap neiseina ir ten ir ten jaustis lyg tarp ziedu. nuo mieluzio ir per atstuma alpeju, uztai vien pagalvojus apie sutuoktini sleikstulys suima…:)
oi, Daiva, vaikeli, mirsiu is juoko:):):). och och, doroves sergetoja:). palauk, paziuresim ka pakvaksesi po kokio desimtmecio seimyninio gyvenimo. noreciau paziureti, kaip tu tapsi bepradedancia:). jei kas ims…
89 komentarai
brunete
Nejaugi manai, kad taip „viens-du” galima patart? Ir kas is tokiu patarimu? Tai juk yra daugybe niuansu, daugybe visokiu dalyku-dalykeliu, is kuriu gyvenimas susideda… O dar kai tiek metu pragyventa…Ir seima seimai nelygu, ir jausmai jausmams…Niekas tau negali patart, o jei ir patars – nuspresti vistiek turesi pati. Ir uz pasekmes del savo sprendimo atsakyti turesi pati. Paplepeti, issipasakoti, pasidalinti patirtimi – cia jau kas kita, mes, moterys, tai galim ir mokam:). Bet patarti neprasyk…
Katre
Gal ir galima kazka pasiimti is kt minciu ir siulymu. Bet kad kiekvienas cia besilankantis ir pats kazko tikisi. Kiekvienas is musu turim kazkokia neissprendziama didesne ar mazesne problema, ar tiesog klausima… Sedim prie kompo ir ziurim su viltim i ta dezute: gal ismes koki stebuklinga atsakyma… Bet kad stebuklai buna tik labai retai, kitaip jie ir nebebutu stebuklais.
brunete
Katrei. Tu neteisi, nemanau, kad visi cia tikimes rasti kazkoki atsakyma. Pavyzdziui, as – tikrai nesitikiu nieko rasti:). Kai pirmasyk cia uzklydau, tiesa, kazko man labai reikejo ir tikejausi. Bet tai jau praeitis… O dabar – tiesiog liko kazkokia priklausomybe:) Uzsuku beveik kasdien, nes tiesiog idomu, kas ka raso, apie ka diskutuoja. Ir darbe laisvesne minute paskaitineju. Bet be jokios vilties ir stebuklo laukimo, kaip tu sakai:) Nelaukiu jokiu stebuklu ir pasakomis nebetikiu, o tu tiki?:)
inga
siulau plaukt pasroviui! ka negerai?
Jurate
Skaiciau Miko ankstesnius komentarus ir susidariau pilna vaizda apie ji. Jo zodziai man tuscias garsas. Cia postringauja apie gyvenima, cia moteris i suns dienas isdeda. Mikas yra labai nebrandus vyras ir suprantu jo zmona, kuri yra nuo jo pavargusi.
Bite
Tai ar dar ta zmona tebera salia jo? Jei taip,tai jos kantrybe gumine…
Bite
Na,ikisiu ir as savo trigrasi. Manau,kokia seima -vyras ar vaikai- bebutu,tiesiog negalima saves prievartauti ar aukotis. Jei vaikai suauge-neprazus,tegu kremta gyvenimo mokslus.Vyras juo labiau. Gyvenkim SAVO gyvenimus,kuo reciau prisiminkim pati bjauriausia lietuviska zodi-„reikia”.Dazniau leiskim sau tai ko norim kiek tai imanoma.Juk metai lekia sviesos greiciu…
M.
…o man atrodo, kad cia besilankantiems svarbiausia yra internet paistalai…
Katre
Brunetei. Kazkada, pati sakei, ieskojai atsakymo. Po to pasilikai, nes ipratai.. Taigi, norejai kazko :))) Ir dauguma taip. Tik nedidele dalis uzklysta be tikslo, siaip papliurpti. Dar kiti, kad kitus paerzint raseivinejasi, pvz., etatinis M. Nejucia tampame priklausomi dauguma. As kartais tikiu tais dalykais, kuriu nera. Bet kaskart patikejus pasaka ar stebuklais, vis skaudziau nupuolu i zeme. Atsikelus vis pagalvoju, is kur dar vis atsiranda jegu. O tiketi vis norisi, nes gyvenant vien realybeje, pasidaro nyku ir pilka.
Jurate
M., tu man – pats didziausias paistana ir nebrendyla.
Jurate
Sorry – buvo uzkibes kompas ir nesimate siuntimo
mstislav rastropovic
ar pagalvojai apie vaikus? kaip jiems bus sunku be pastovaus mamos demesio, juk esi jiems labai reikalinga siuo metu.
Vanda
Tai kad ir tos aistros niekad ir nebuvo… Mano bandymai jį išjudinti vadinami „trūkčiojimais”. Jeigu aš ką suorganizuoju, tai jis dar pasėdi. O paskui: „Na gerai, užteks. Einam į lovą”. Per visą tą laiką nei vieno mažybinio žodelio, nei vieno komplimento, nei vienos gėlytės… Net nebeatsimenu, kada vardu pavadino. Suaugusio žmogaus nepakeisi. Kas blogiausia, aš niekaip nesuprantu, reikalinga aš jam ar ne. Ar jam, jeigu mano vietoje bus kita, bus visiškai tas pats…
M.
Juratei. Aciu. Myliu tave…
M.
…tai yra, norejau pasakyt, kad tu man irgi brangi…
Katre
….kazkas eilini karta ikliuvo i voro M. pinkles-pliurpalynes :)))
Bite
Jei tures kantrybes,paskaitines ankstesnius koment, ir supras kas ir kaip…
Ina
Nera jausmu, nera demesio ir silumos..Nemanau , kad reikia taip gyvent, nebent tu daugiau nieko nebesitiki is gyvenimo ir tau nusispjaut i save..Gyvenam tik viena karta.. ir jeigu dar nelaimingai viskas klojasi, kodel gi nesusikurti savojo tikrojo gyvenimo..
R
o koks jis buvo is pradziu? gal tokia zmogaus natura, kad nelinkes svaistytis mazybinais zodziais, gelemis ar komplimentais? ne tavo vienos toks. dauguma vyru savoms buna itin santurus, tik prie svetimu islemena koki dailesni pasakyma. bet tai nereiskia, jog jie maziau myli ar isvis nemyli. nemanyciau, kad bvertesni tie, kurie be atvangos svaistosi komplimentais ir galantiskai lankstosi i visas puses. gal ir miela akiai bei ausiai toki matyt is salies, bet gyvent su tokiu….:):). tad jei niekad nebuvo nei aistros, nei ko kito, kurio galo tekejai? o jei tuomet galvojai, jog taip bus patogu, tai kas nutiko dabar?
R
„kodel gi nesusikurti savojo tikrojo gyvenimo…”. o kaip gi ta „tikraji” iskrapstyt i dienos sviesa? ir kas tas tikrasis? visi isimylejimai prasideda tuo paciu :aistringais dusavimais, zvaigzdziu skaiciavimu, virpuliais vien istarus varda ir panasiai. o veliau net didziausios aistros isvesta. ir, jei nesimokom gyventi su issirinktu zmogum, jei nepuoselejam to ka turim, o amzinai dairomes i svetima darza, bet kuris „tikras” po metu kitu pavirs igrisusiu. jokia meile netveria amziais. jokie jausmai neliepsnoja vienodai karstai ilga laika. reikia tureti poto ir kantrybes, reikia pagaliau tureti isminties , kad ivertinti tai, kas panoseje, o ne svaicioti nesamones!
Ina
Be abejo su Jusu R. komentarais sutinku, tik nevisada taip buna deja.. Ir jeigu tas mano zmogus man saltas ir abejingas, jeigu neiseina ziureti ta pacia kryptimi, tai kodelgi mes taip turime gyventi, ir jausti vienatve dviese..juk kartais taip atsitinka…
R
ir dar. i ta pacia situacija galima paziureti skirtingai. arba verkti, kad niekas nieko neatnaujina jausmu srityje. arba dziugauti, kad visa stabilu. mielosios, kai vaikai paauginti ir buitis sutvarkyta, ateina auksinis laikas, tik mokekim juo naudotis. paziurekim i ta savo slunkiu vyriski:)ar is tiesu jis toks blogas ir nebemielas? o gal ir jam ta pilkuma akis aptrauke? gal ir jis paslapcia svaicioja apie naujus medziokles plotus? o gal jis visai ne slunkius?:):):) dazniausiai jausmu iniciatyva buna moteru rankose, tik reikia noreti si bei ta keisti…:):)
Anonimas
nenuklyskim nuo temos del to M
Domas
Vanda, gal reikia pirma išsiaiškinti ar viskas tavo vyreliui yra tvarkoje – gal pas jį darbe dideli stresai ir jis apie tai namie nieko nešneka, nes nenori tavęs liūdinti (aš taip elgiausi) , gal šiaip kas atsitiko ar su sveikata negerai. Gal ant tavęs kažko pyksta, bet nenori pradėt „plepėt”? Juk kažkas atsitiko. Be niekur nieko – niekas neprasideda. Būtina pabandyti išsiaiškinti priežastis ir tada nuo to taško pradėti judėti.
Vanda
Kaip visad, diskusija nusivyniojo ne į tą pusę….
Man tokia dilema iškilusi: yra žmogus šalia, bet nėra jausmų. Kad ir iš jo pusės tų jausmų kaip ir nėr… Yra greičiau kažkoks pripratimas. Ir gal nenoras būti vienai. Žmogus jis neblogas. Kaip ir kiekvienas, su savo „pričiūdais”. Tik nėr jausmų, nėr dėmesio, nėr šilumos. Ar įmanoma ir ar aplamai reikia taip gyventi?
nusivylusi
OI,oi moterytės dauguma tokiu vyru, jie tarsi mažos lėlės, šokinek, šokinėk, o atsako tikrai nesulauksi….Romantika tik kino filmuose….realybėje jos nera. Gyvenkim taip kaip besigyvena ir nesvaikim kazko tikedamosi. Taip jau sukure mus, kad turime duoti, duoti …ir nelaukti atsako.
Pažvelkim kiek ieškančių savojo princo ir nerandanciu, tai gal geriau susitaikyti su padetimi ir auginti vaikučius….laukti anukelių…
R
to Domas: nusivaziavai i lankas. regis kalbi tik kad kalbetum, kad tau patinka, ka sakai. tamsta ir esi is tu, kurie moteru negirdi. per savo grazbyliavima:). juk „Nusivylusi” ir sako, kad realybeje romantikos nerasta. o tamsta postringauji apie ta pati , tik miglociau:). Ir dar, vargu ar pats analizavai kitus taip gudriai, kai teturejai 20-imt. merginos panasiai tokiu metu ir isteka. todel neanalizuoja. teka is meiles, is aistros pagaliau. protelis bega is paskos. uztai paskui ir verkiam. arba prisitaikom. arba graziai sugyvenam. kiap kam duota:)
Domas
Nusivylusi, jei tu realybėje gyventum, o ne iš vaikystės pasakų princo ieškotum – būtų viskas papraščiau. Nemažai moterų gyvena savo susikurtose iliuzijose. Kai iliuzijos galų gale išsisklaido ar sudūžta – prasideda nusivylimai. Sutinku – realybė labai neįdomi, neromantiška, norisi ją kažkaip nuspalvinti iliuzijomis, tačiau ji (realybė) yra tikra – ji yra tokia, kokia yra. Juk, pvz. yra kvaila manyti, kad jei iki santuokos gėręs vyras, po santuokos ar gimus vaikui, jis pasitaisys. Reikia stengtis įžiūrėti esmę be jokio šarmo, be iliuzijų. Yra sukurtas spec.testas skirtas nustatyti poros suderinamumui. Jį sudaro šimtai klausimų. Duomenis apdorojus, nustatoma, kiek metų viena ar kita pora gyvens kartu. Rezultatai pasitvirtina ir būna pritrenkiantys – kiek jie yra tikslūs, t.y. labai tiksliai „išburia” ateitį. O juk nebūtina jokių testų – tereikia paanlizuot žmogų, pažiūrėt į jo veiksmus, o ne klausyti ką jis sako. Nemažai moterų tą ir daro, kad tik klauso. Be to, nereikia užmiršti, kad šeima, tai kaip gėlė, kurią būtina kasdien palieti. Lieti turi abu, kitaip gėlė nuvysta.
Domas
R., aš įdėmiai perskaičiau kas parašyta. O parašytos yra pasekmės. Nusivylusi yra prie suskilusios geldos. Tik dabar Nusivylusi mato, kad romantikos realybėje nėra. O kas liečia mane, tai analizuodavau aš nuo labai anksti ir kai 23 m. reikėjo priimti sprendimą su kuo man surišt VISĄ savo gyvenimą, aš tą sprendimą padariau greitai, tačiau labai apgalvotai.
Anonimas
man atrodo gyvenk toliau,nematau dideles tragedijos,dziaukis,kad pas mergas nelaksto ir kailio nelupa,susirask megstama uzsiemima ir nesvaik budama tiek metu,gali nuo vilko ant meskos uzbegti,tai va
R
Domui– atsiprasau, tada jus is tu retu atveju.
Domas
R., nieko tokio. Mes juk tik diskutuojam.
brunetė
Vanda, aš manau, kad jums atėjo metas tiesiog susėsti ir pasikalbėti… Tu nežinai, ar esi jam reikalinga, gal ir jis nežino. Tai kodėl neišsiaiškinus? Žinoma, gal tau nereikėtų iš karto visas kortas ant stalo padėti, bet kalbėtis tikrai reikia. Gal ir pati pamatysi jį kitoje šviesoje. Tiesą sakant, aš visada manau, kad geriau kalbėtis, negu nesikalbėt (gal esu perdaug plepi?:)). Kitas klausimas – ar dar ne vėlu? Nes, kaip supratau, yra kitas žmogus…
cioce
tai kaip ar aprimo tie jausmai?
Vanda
Neaprimo… Jam atrodo, kad viskas pas mus gerai. O man atrodo, kad – ne. Stengiuosi į jį žiūrėti pro rožinius akinius. Ir kažkaip nesigauna. Bet po tokių komentarų, gal ir su tuo susitaikysiu. Vis savas…
Jurate
Ir vel neteisingas sprendimas – ne pro rozinius akinius ziurek o pro realius, nes vel grisiu prie to pacio nuo ko viskas prasidejo.
Moteris
Vanda, o jei pabandytum atsipalaiduoti ir nekibti prie jo su pasiaiskinimais. Taip ir laiko daugiau atrasi sau, gal kokius kursus palankyk, gal du draugemis i koki susibegima nulek… I namus grisi labiau atsigavusi, svytinti, pasitikinti, pamatysi, ir namuose viskas kitaip atrodys, ir vyras taves tokios pailsejusios labiau lauks.
Anonimas
o nejaugi tu manai, kad jausmai tam kitam yra tikras dalykas? su vyru bendravimo sezonas baigesi todel, kad pati nenori su juo bendraut. juk sakai, yra kitam, kuriam priklauso sirdis. bet atsargiai su tom sirdim ir visais klimakteriniais svaiciojimais. kazi kaip butu, jei oficialus vyras ryt paprasytu skyrybu? ko gero, liktum prie suskilusios geldos, butu nei vyro, nei mylimo. nes meiluziai greit isgaruoja, jei tik pakvimpa nauja „nelaisve” . neapgaudinekim saves, meiluziams mes reikalingos tik tol, kol esam kazkieno zmonos. taip taip! na kodel gi vede vyrai neiesko vienisu moteru, o beveik visad susipainioja su jau istekejusiomis? nagi tokiu atveju jie beveik garantuoti, kad meiles nuotykiai nepakryps pavojinga linkme.
Vanda
Nereikia maišyti vyro su meilužiu. :))) Santykiai su vyru – savo ruožtu, su meilužiu – savo ruožtu. Aš problemas įpratusi spręsti po vieną. O dabar bendravimas su vyru primena pelkę.
Vanda
Situacija kiek kitokia. Ko gero mūsų jausmų ir bendravimo sezonas jau baigėsi. O man kažkaip trupinių nesinori. Toks vaizdas, kad mes su juo tiesiog nebesusišnekam. Gaunasi dirbtinis bendravimas, kuris nei vieno iš mūsų nepadaro laimingu.
Anonimas
Tad kad ji per sena buti bepradedanciaja… Teks buti ekstrasense, daivule, nes arba tu visai dar zalia arba ganetinai naivi vistuke.. . Tai viena. O antra – puse moteru – bepradedancios tada :)))
mamamija
Vanda, tu nereali:)o ar imanomas toks variantas, kad bendravimas su sutuoktiniu primintu zydincia pieva, kai galvoje nuolat sukasi mintys apie meiluzio guoli?:) man tai niekiap neiseina ir ten ir ten jaustis lyg tarp ziedu. nuo mieluzio ir per atstuma alpeju, uztai vien pagalvojus apie sutuoktini sleikstulys suima…:)
Anonimas
daiva, lysk i krumus…
mamamija
oi, Daiva, vaikeli, mirsiu is juoko:):):). och och, doroves sergetoja:). palauk, paziuresim ka pakvaksesi po kokio desimtmecio seimyninio gyvenimo. noreciau paziureti, kaip tu tapsi bepradedancia:). jei kas ims…
Daiva
mamamija, nereikia buti ekstrasense, kad suprasti – tu pradedancioji prostitute.
Daiva
Betgi tu pati issirinkai ta, nuo kurio dabar sleikstulys ima. Pati apie save jau daug pasakei.
Anonimas
lyskit visi is krumu…..
Anonimas
ten geriau – gali stebeti vius kaip tikras lietuvis, o jie taves nemato.
Doroves segetoja
Jausmai niekas, nes ateina ir praeina – seima viskas.
Anonimas
sventa tiesa doroves sergetoja