Pietvakarinėje Šri Lankos dalyje virš džiunglių iškilęs paslaptingas kalnas, vadinamas Adomo vardu. Jis dar vadinamas Šri Pada („šventoji pėda“) arba Drugelių kalnu. Kalnas yra 40 km į šiaurės rytus nuo Ratnapuros miesto ir 65 km į pietryčius nuo sostinės Kolombo. Jo aukštis 2243 m. Tai viena iš ypatingųjų vietų, kuriomis vilioja keliautojus Šri Lanka. Ilgai manyta, kad tai pats aukščiausias Šri Lankos kalnas – vienas pats kyšantis virš džiunglių žalumos, jis atrodo itin įspūdingai.
Neperdedant galima teigti, kad ši vieta yra viena iš švenčiausių pasaulyje. Vietiniai salos gyventojai ją vadino Samanala Kanda (drugelių kalnu), pagerbdami Samaną, vieną iš keturių dieviškųjų salos globėjų, o taip ir dėl to, kad čia kasmet paskutinėmis savo gyvenimo valandomis susirenka tūkstančiai drugelių.
Vėliau ši paslaptinga vieta tapo visų keturių pagrindinių saloje vyraujančių religijų – induizmo, budizmo, krikščionybės ir islamo šventove. Labiausiai iš jų visų paplitęs budizmas, nors turintis nemaža tiek induizmo, tiek islamo bruožų.
Kalno viršukalnėje yra 1,5 m ilgio, 0,76 m pločio duburys. Jis turi žmogaus pėdos formą, ir tai galima pastebėti žiūrint iš Samano garbei pastatytos budistų šventyklos, kuri stovi viršukalnėje ant atviros aikštelės, plikų granito luitų, ant kurių neauga niekas, net ir samanos. Budistai skelbia, kad pėdsaką paliko pats Buda, trečią ir paskutinį kartą lankydamasis Šri Lankoje. Pasak jų, tikrasis pėdos įspaudas yra kur kas giliau po žeme, įspaustas į didžiulį safyrą, o žemės paviršiuje matomas tik tikrojo įspaudo atspindys.
Indusai tiki, kad duburys – tai šokančio pasaulio sutvėrėjo dievo Šivos pėdos įspaudas.
Kai tik portugalai, pirmieji krikščionys, apsilankė Šri Lankoje, jie susidomėjo tiek šiuo kalnu, tiek paslaptingąja pėda, ir be abejo, rado jai krikščioniškąjį paaiškinimą: pasak jų, pėdsaką paliko šventasis Tomas, čia lankęsis su tikybos skleidimo misija.
O Adomo kalno vardą ši vieta gavo musulmonų legendos dėka. Pasakojama, kad šioje vietoje nubaustasis Adomas turėjo tūkstantį metų stovėti ant vienos kojos. Islamo tradicijoje Adomas laikomas Dievo atstovu žemėje, turėjęs tapti pirmuoju pranašu. Ne kas kita, bet jis sukūrė šventąjį Kaabos akmenį Mekoje. Savo pranašiškos misijos jis neįvykdė, kartu su Ieva buvo išvytas iš rojaus už nepaklusnumą. Tačiau Dievas yra mielaširdingas, nubaustąjį Adomą ištrėmė į Šri Lanką, patį gražiausią žemės kampelį, labiausiai primenantį Rojų.
Jau daugelį šimtmečių Adomo kalnas traukia tiek tyrinėtojus. Čia apsilankius ir savo įspūdžius aprašius arabui Ibn Batutai (1304-1368) ir keliautojui iš Venecijos Markui Polo (1254-1324), ši vieta tapo piligrimystės objektu. Nuo dvidešimtojo amžiaus kalną lanko ir smalsūs, pažintines keliones mėgstantys viso pasaulio turistai.
Į kalno viršūnę kopti galima vienu iš 6 kelių: Ratnapura-Palabaddala, Hatton-Nallathanni, Kuruwita-Erathna, Murraywatte, Mookuwatte ir Malimboda. Kiekvieną iš šių kelių įveikti galima tik pėsčiomis. Kai kurie jo etapai nepaprastai statūs, tačiau dabar kopimas nebėra pavojingas gyvybei. Kasmet į jį užkopia tūkstančiai piligrimų, kad prisiliestų prie šventosios relikvijos, išpirktų nuodėmes ir apvalytų sielą. Tikima, kad šiame duburyje susikaupiantis vanduo turi gydomųjų galių. Daugiausia kalnas lankomas nuo gruodžio iki gegužės – kitu metu jį pasiekti dar sunkiau dėl liūčių, stipraus vėjo ir labai tiršto rūko. Į viršukalnę galima lipti laiptais – jie vadinami pačiais ilgiausiais pasaulyje. Pasakojama, kad laiptus prilaikančias grandines čia pritvirtino pats Aleksandras Makedonietis, tačiau istoriniai šaltiniai to nepatvirtina.
