INTERREG VI-A projektas – tai reikšminga iniciatyva, kuria siekiama tvariai tobulinti žuvų, ypač Baltijos lašišų ir sterkų, auginimo metodus Lietuvoje ir Latvijoje. Nuo 2024 m. kovo įgyvendinamas projektas Nr. LL-00133 „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ (SPPwelfare) orientuotas į tris pagrindines veiklų kryptis. Viena jų – lašišų gerovės gerinimas remiantis nauju aplinkai nekenksmingu žuvų ligų kontrolės metodu (WP1).
Tiek Latvijos, tiek Lietuvos mokslininkai yra labai susirūpinę dėl Baltijos lašišų išteklių ateities. Šalių specialistus suvienijo bendras tikslas – ilgalaikis tvarių lašišų populiacijų palaikymas. Žvejyba, upių užtvenkimas ir klimato kaita stipriai paveikė natūralias populiacijas, o kai kuriuose Baltijos upių baseinuose jos net išnyko. Todėl glaudus bendradarbiavimas ir žinių mainai tarp Latvijos ir Lietuvos yra esminė sąlyga sėkmingam šių rūšių atkūrimui.
Lašišos – gyvybinė grandis ekosistemose
Lašišos yra itin svarbi ekosistemų dalis, nes jos palaiko maisto grandinę – maitina tiek plėšrias žuvis, tiek paukščius ir žinduolius. Migruodamos tarp jūros ir gėlo vandens upių, jos perneša vertingas maistines medžiagas, kurios praturtina upių ekosistemas. Lašišų išnaršytos vietos tampa tinkama buveine kitiems vandens organizmams. Be to, jų gausa yra gyvybingų ir švarių upių rodiklis, todėl jos laikomos ekologinės būklės indikatoriais. Lašišos taip pat turi kultūrinę ir ekonominę reikšmę – jos svarbios žvejybai bei vietos bendruomenių tradicijoms.
Meškerinės indėlis į lašišų atkūrimą: nuo iššūkių iki sėkmės
Dirbtinis lašišų veisimas Lietuvoje uždarose vandens apytakos sistemose yra sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštų technologijų ir specialių žinių. Tokiose sistemose vanduo nuolat cirkuliuoja, yra filtruojamas ir prisotinamas deguonies, todėl būtina užtikrinti idealią temperatūrą bei švarą. Mažiausi nukrypimai gali turėti įtakos jauniklių išgyvenamumui. Todėl reikalinga nuolatinė stebėsena ir patyrusių specialistų priežiūra.
Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Rytų regiono žuvivaisos skyrius Meškerinėje lašišas pradėjo veisti dar 1966 m. Pradžia buvo sunki, tačiau dėl didžiulio entuziazmo bei atkaklumo, jau 1971 m. buvo išauginti pirmieji dviejų metų amžiaus lašišų rituoliai. Per dešimtmečius į Žeimeną, Nemuną ir kitas upes išleista šimtai tūkstančių jauniklių, o nuo 2009 m., pastačius modernius cechus, veisimas tapo dar efektyvesnis. Kasmet į Lietuvos upes išleidžiama vidutiniškai apie 135 tūkst. vnt. lašišų jauniklių, 25 tūkst. vnt. jų rituolių.
Intensyviai veisiant lašišas, vykdant kompleksines priemones – migracijos kelių atkūrimą, žuvitakių statybą, mokslinius tyrimus – šių žuvų populiacijos pamažu atsistatė. 2011 m. lašiša išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos – tai vienas ryškiausių žuvų išteklių atkūrimo pavyzdžių šalyje.
Lašišų reproduktoriai ir įžuvinimas
Lašišų veisimas nėra lengvas procesas. Ne kiekvienas žuvininkas imtųsi prognozuoti, kiek bus sugauta upėse šių žuvų reproduktorių dirbtiniam nerštui, kaip pavyks subrandinti rudenį surinktus ikrus, kiek išsiris lervučių ir kaip pavyks jas paauginti iki reikiamo amžiaus.
Lašišų migracija į Lietuvos upes įprastai prasideda rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, o didžiausias intensyvumas stebimas spalį ir lapkritį. Šiuo laikotarpiu, vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintu reproduktorių gaudymo planu, gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, dalis migruojančių lašišų sugaunama dirbtiniam veisimui. Ši praktika leidžia išsaugoti genetinę įvairovę, nes į veisimo programas patenka natūraliai subrendę individai, o jų palikuonys vėliau grąžinami į upes.
Praėjusiais metais, nuo spalio 7 d. iki lapkričio 8 d., Lietuvos upėse sugautas ir į Rytų regiono žuvivaisos skyrių Meškerinėje pristatytas 21 lašišų reproduktorius. Iš sugautų lašišų gauti ikrai buvo sėkmingai apvaisinti ir inkubuoti. Paaugintais lašišų jaunikliais ir rituoliais praturtintos Lietuvos upės.
Šiemet į Neries, Šventosios ir Jūros baseinų upes įžuvinta 10 tūkst. vnt. paaugintų lašišų jauniklių ir 32 tūkst. vnt. rituolių. Pernai į Neries, Šventosios, Jūros, Dubysos ir Minijos baseinų upes išleista 84 tūkst. vnt. paaugintų lašišaičių ir 54,9 tūkst. vnt. rituolių. 2023 m. – 122 tūkst. vnt. paaugintų šių žuvų jauniklių ir 60 tūkst. vnt. rituolių.
Probiotikų taikymas: naujos galimybės žuvų sveikatai ir imunitetui
Svarbiausia INTERREG projekto naujovė – mityba su probiotikais. Jie taikomi kaip ekologiška priemonė žuvų imunitetui stiprinti, pašarų įsisavinimui gerinti ir ligų rizikai mažinti. Tradiciškai žuvivaisoje dažnai naudojami antibiotikai, kurių ilgalaikis vartojimas kelia grėsmę žuvų atsparumui antimikrobinėms medžiagoms. Probiotikai tampa tvaria alternatyva, leidžiančia sumažinti antibiotikų naudojimą.
Meškerinės skyriuje pusė lašišų šeriamos probiotikais praturtintu pašaru, nuolat stebint vandens kokybę ir žuvų sveikatos rodiklius. Latvijos kolegos „BIOR“ institute šiuos tyrimus vykdo kitokiose – atvirose vandens apytakos sistemose. Įdomu, kad pirmieji duomenys rodo: probiotikais šertos lašišos greičiau pasiekia smoltifikacijos etapą, t. y. geriau pasiruošia gyvenimui jūroje.
Baltijos regiono partnerystė: bendros pastangos atkuriant lašišų populiacijas
Projekto stiprybė – tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Lietuvos specialistai probiotikus taiko uždarose vandens apytakos sistemose (URS), o Latvijos kolegos – atvirose vandens apytakos sistemose (ARS). URS leidžia tiksliai valdyti vandens kokybę ir sumažinti ekologinį pėdsaką, o ARS labiau priklauso nuo natūralių sąlygų ir todėl jautresnės klimato kaitai. Skirtingų metodų palyginimas leidžia suprasti, kaip įvairios technologijos gali papildyti viena kitą.
Latvijos specialistai pažymi, kad didžiausi iššūkiai – jautrumas stresui ir lėtas pripratimas prie sauso pašaro. Vis dėlto, užtikrinus tinkamą mikrobiologinę aplinką, gaunami stabilūs išgyvenamumo rodikliai. Tokie tyrimai yra vertingi abiem šalims – jie padeda rasti efektyviausius sprendimus, pritaikytinus skirtingose sąlygose.
Biologinis saugumas: apsauga ateities žuvivaisai ir ekosistemoms
Akvakultūra yra gyvybiškai svarbi tvarios maisto gamybos dalis, tačiau ji negali būti vykdoma atsietai nuo ekologinės atsakomybės. Biologinio saugumo priemonės – rizikos valdymas, ligų prevencija, atsakingas žuvų auginimas – yra pagrindas sveikesnėms populiacijoms. INTERREG projekto metu rengiamos biologinio saugumo gairės, kurios padės ūkiams užtikrinti efektyvią apsaugą nuo ligų protrūkių ir sumažins patogenų plitimo riziką į laukines ekosistemas.
Probiotikų naudojimas yra viena iš perspektyviausių priemonių užtikrinti žuvų sveikatą ir aplinkos stabilumą. Jie padeda ne tik mažinti ligų riziką, bet ir prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų iššūkių, ypač šiltėjančio vandens poveikio.
Apibendrinimas: lašišos – ne tik žuvis, bet ir vertybė
Lašišų dirbtinis veisimas Lietuvoje – daugiau nei technologinis procesas. Tai atsakingas darbas, padedantis stiprinti biologinę įvairovę, atkuriantis žuvų išteklius ir suteikiantis galimybę mėgautis žvejyba ateities kartoms. INTERREG projektas leidžia ne tik diegti modernius auginimo metodus, bet ir stiprina regioninį bendradarbiavimą bei žinių mainus tarp Lietuvos ir Latvijos.
Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Rytų regiono žuvivaisos skyrius Meškerinėje, Latvijos kolegų eksperimentai, probiotikų diegimas ir biologinio saugumo gairių kūrimas – tai ryškūs žingsniai link tvarių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų.
Daugiau informacijos apie 2021–2027 metų programos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektą INTERREG VI-A galite rasti interneto svetainėse: www.latlit.eu ir oficialioje Europos Sąjungos svetainėje www.europa.eu.
Pranešimą paskelbė: Rita Šakinytė, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
