Esu tarsi akmuo. Sustingusi, šalta ir kažkam ant širdies… Kartais paimdavau į saują raminamųjų, kad lengviau užmigčiau, tačiau ne pusę ar vieną tabletę, o penkias- nuo vienos užmigt negalėčiau. Kai išgerdavau daugiau nei penkias tabletes raminamųjų, jausdavau kiek aprimusi, miegodavau lyg kūdikis… Rytais skaudėdavo galvą, vis svaigdavo. Maniau tai normalu, praeis.. neparaėjo. Vieną rytą draugas mane rado prie durų gulinčią- vakare, išgėrusi raminamųjų nebespėjau nueit į lovą. Apalpau. Išvežė į reanimaciją. Gydė. Valė skrandį, organizmą. Gydytojo diagnozė- narkotinių medžiagų perdozavimas: „Ji narkomanė”, girdėdavau vaikus, gulinčius mano palatoje, mane pristatančius savo tėvams… Bet aš nesu narkomanė. Aš tik norėjau miegoti,būti rami, pamiršti Jo skaudžius žodžius. Man 16, o gyvenimas virto pragaru,…

parasyt eiles be zodziu suskaiciuot snaiges megautis savuoju noru kol mirtis uzges nebera beprasmiu zvilgsniu nebera giliu kanciu lieka viena pati siela ryto saules persmelkta gaudesys audringas osia krenta smailinti lasai tempia gamta nauja laika viskas lieka atminciai

Myliu-sakydavo ir man ir as tuo tikejau,taciau supratau,kad tai buvo tik melas…As gyvenau lyg pasakoje,viskas atrode taip paprasat ir zavu,as buvau lyg princese,nuostabioje pilyje…Bet deje,viena diena pilis eme griuti,ji griuvo,o as stovejau ir ziurejau nezinodama ,ka daryti,man buvo beprotiskai skaudu,pro asaras nebemaciau nieko…Sakoma,kad laikas uzgydo ir didziausias zaizdas,taip tai teisybe,taciau kodel neuzsimenama,kad vis tiek lieka didelis randas,kurio niekas,niekas nebeistrins,tas randas liko ir mano sirdyje,retkarciais man jy vis das skauda.Kekviena karta kai kas nors man sako-draugaujam,as griestai atsakau-Ne!Jums tikriausiai ydomu kodel…As bijau,bijau vel patirti ta kvaila,bet labia stipru jausma.As nuo jo begu kaip tik galiu,retkarciais stapteliu ir taip noriu gryzti atgal,taip noriu vel myleti,bet vos tik zengiu pora zingsneliu,as vel imu…

Taip noreciau,kad kasnors nuosirdziai man pasakytu-Myliu…Taip noreciau,kad kazkas butu salia…taip noreciau kazka apkabinti,prisiglausti…As taip noreciau myleti ir buti mylima.Taciau,galbut meile-tai tik iliuzija,galbut jos isvis nera,galbut kazkas ja isgalvojo,kad butu kuo tiketi,kad zmones nesijaustu vienisi.Meile-ta stebuklinga zodeli kartoja kekvienas…Myliu-kazkada kartojau ir as…As nezinau ar tai tikrai buvo meile…Galbut,tik prisiminimas,susizavejimas,noras kazka myleti,galbut as tik norejau patirti tai apie ka visi kalba…o galbut as is tikro mylejau :))

Žaliai spalvotos mintys Žaliai dažytos sienos ir plaukai Žaliai.. ir dar daugiau nei žalia Šiandien gundančiai žaviai atrodė tavo Žalios akys. Norėjai pasislep,-deja Tas Žalias žalumoj šešėlis Net švytinti šypsena veide Žaliu taku vilingai kvietė……

Isbales menulis atsispindejo mazutes trobeles lange,nutvieksdamas isblyskusi moters veida ir riedancias asaras nuo josios skruostu.Ji laukia sunaus,bet jis negryzta.Ji ne trupucio negali sudeti bluosto.Vos uzsimerkus ji mato savo sunu,didziai jojanti ant savo zirgo is medziokles ir placia sypsena pasitinkanti motina.Svelniai priglausdamas ja prie savo krutines ir nuramindamas savo sirdies plakimu. Staiga pasigirsta skardus trenksmas,tai senu sukiuzusiu varteliu gausmas.Pro juos zengdavo isdidziu zingsniu jaunas,lieso sudejimo ponaitis,giliomis it bedugne akimis ir svelne sypsena,kuri galetu aprepti visa pasauli.Si velu saltos ziemos vakara,jis izenge kitoks,be sypsenos,be akiu,kita butybe,salta ir negailestinga.Ivirtes pro mazosios kamaneles duris,issitaise supamoje kedeje salia zidinio,netares ne zodzio jis ilgai ir liudesingai pasiremes alkune,stebejo ugni.Kaidaise,mamai dovanota sypsena,dabar uzgoze baltos it sniegas iltys,kartkartemis…

Kai tyliai vakaras ateina Uzkloja pievas vel migla Kazko sirdis mana nerimsta Jau pasiilgau as taves.. Ir taip kas nakty as klajoju Prisiminimu takuose Ir asara tyra nurieda Kaip as prisimenu tave… Man taip sunku vel atsisveikint Pamirsti juoka is sirdies Is atminties tave istrinti Ir vel abegt nuo nevilties.. Kodel sunku mums susitikti Mus skiria principai draugu As negaliu taip pasiielgti Kad liktum tu be mylimu zmoniu… As nezinau ka duos likimas Mums dar bendraut ar issiskirt Taip greit draugyste isiziebus Jos gali staigiai ir nelikt… Branginu as tavo laiskus Kiekviena zodi sirdyje Prisiminimais dalinuosi Siame eilerascio posme. Zinok myliu tave labiausiai Uz tvirta zodi isminties Uz tai kad…

Naktis Gaubs dangų juoda skara žvaigždėta, Medžiai miegos nuleidę šakas. Namuos jau užges visos šviesos Ir mėnulis ims pasakas sekt. Ir žvaigždės ims dar labiau žibėti, Klausytis mėnulio eilių. Upeliai nustos vėl tekėti, Pelėdos kukuos ir kukuos. Ir tu pasinerk į šią naktį, Ir tu imk saldžiai miegot. Naktis palinkės tau labanakt Miegok, tu saldžiai miegok…..

Laikas bega plaukia upeliais Laiko nieks nepajegs sustabdyt, Laikas – tai nezinomas kelias Laiko upe jau niekad negris. As gyvenu laike, laike, kuris sustojo Sustojo man vienai… Noreciau viska as pamirst, Gyvent, kaip gyvenau lig siolei. Bet laikas, tas negailestingas laikas Jis skaudziai bado sirdi Minute pavercia diena, O diena – amzinybe! Taip bega dienos, plaukia metai Bet man jie, lyg viena ilga diena Kaip gi pamirst ta ilga ilga diena? Kaip man pamirst tave?

Gal atgausi sielos ramybę, Gal pamirši skausmą krūtinėj, Viliuosi suprasi karčią realybę, O meilė vėl užgims Tavy… O aš gyvensiu ir tylėsiu, Svajosiu ir mylėsiu, Rankos švelniai glostys Tavo veidą Ir kurstys nežabotą aistrą… Bet Tu to nežinosi- Kentėsi Tu,kentėsiu as, O laimė bus šalia, Tik,deja,ne visiems ji skirta… Mes sapnuosim, Nes tik sapnuose mums lemta būt kartu, Mes mylėsim, Nors širdys degs beribiu kerštu… Aš tikiuosi Tu man atleisi ir neteisi, Ištrinsi mane iš savo atminties. Ir nemaldauki manes to paties- Vis vien viena širdis kentės… Gyvenimas mus suvedė staiga Ir įžiebė dar nepatirta jausma, gyvenimas išskyrė mus tada, Kai brendo aistringos meilės vaisiai…