Mūsų kultūroje sunku aptikti žmogų, kuriam vaikų auklėjimas smurto pagalba atrodytų kažkas siaubinga. „Tik užpakaliu pajutęs rykštės skonį užauga geras žmogus“, – tvirtina ne vienas toks auklėtojas. Taigi gerus ketinimus tinkamai išauklėti savo vaiką tėvai palydi smurtu, tai yra nevaldoma agresija. Užuot ieškoję būdų daryti vaikui auklėjamąją įtaką, „neagresyvūs“ tėvai ploja savo atžaloms per užpakalį. Agresija ir destrukcija yra natūralūs kiekvieno mūsų žingsnio palydovai. Dažnai nemokšiškai suvokiamai agresijai užkabinama blogio etiketė. Tačiau kuo kaltas atomas, jei kažkoks kvailys sukūrė atominę bombą? Kuo dėta prigimtinė energija, duota mums agresijos pavidalu, jei kažkieno nesveikoje galvoje gimė impulsas mušti, tyčiotis ar žudyti? Agresija, kaip ir viskas žmoguje, turi savo aiškiai apibrėžtą paskirtį –…

Sveiki gyvi, brangūs akustinės gitaros gerbėjai! Šiandien noriu pakalbėti apie medienos įtaką instrumento skambėjimui. Vis žinome, jog bet kokios gitaros skambesys (akustinės ypač) priklauso nuo daugybės faktorių – instrumento dydžio, jo formos, spyruoklių tvirtinimo ir netgi nuo tokių, atrodytų, nereikšmingų detalių, kaip grifo svorio ir stygų laikiklio. Bet, svarbiausia – mediena, būtent nuo jos viskas ir prasideda.. Ne paslaptis, jog visos gitaros skamba skirtingai ir viena iš pagrindinių to priežasčių – medienos, iš kurios jos pagamintos, skirtumai. Todėl, atmesdami visas smulkias detales ir sąlygiškumus, mes pabandysime išsiaiškinti, kokiu būdu medienos rūšis įtakoja gitaros skambėjimą. Kokia mediena yra naudojama gitarų gamybai? Pasakysiu atvirai – jų taip daug, kad net sunku išvardinti.…

Kaiseki – labai įvairios japonų virtuvės elegantiška viršūnė, kai Jūsų kambaryje vieni po kitų bus pateikiami tobulai suderinti tarpusavyje ir su senoviniais indais, metų laiką atspindintys mažulyčiai patiekalai: keli žuvies žalios žuvies gabalėliai, viena krevetė, skaidraus žuvies sultinio puodelis, žolės stiebeliu perrišti degtuko dydžio grybukai. O aptarnavimą net nesmagu arba netikslu būtų vadinti aptarnavimu (koks formalus, tarybinis žodis – kaip „buitinio aptarnavimo kombinatas“) – kimono apsirengusi besilankstanti, dažniausiai klūpanti ir visąlaik atsiprašinėjanti bei dėkojanti už galimybę nusilenkus padėti dar vieną patiekalą viešbučio šeimininkė ir tarnaitės primena teatrą ar keistą, senovinės elegancijos kupiną šokį. Daugiau ir plačiau: http://www.blog.kyumeikan.lt/?p=3727

Bevarde šmėkla noriu būti net laiko nesugaunama, o laisve žmogui tik sukurta, o man bekraštė visuma… neslėktų manes protas nespaustų uždara erdvė aš skrieščiau per minčių pasaulį, o sienų ten nėra. Gyvenime yra pradžia ir galas mirtis – tai taškas paskutinis, o ši naktis tik man skirta nors jos spalva tamsus šešėlis. Ir įdas žmonės smerkia nors tai suteikia žavesio švelnaus, pavargęs nuo saves galvosi, ką dar pažint gali savį…

Aš priėjau ir pažvelgiau tau tiesiai į akis…Jos juodos tarsi naktis…Skendau jų gilume…Jos jaudino mane…Kai paėmei mane už rankos,aš jaučiau tavo gerumą jose…Jos švelnesnės už kūdikio odą ir tvirtesnės už tėvo kumščius.Jei būtum manęs atsisakęs,būtum išgirdęs mano raudas ir liūdnus žodžius…Apkabinai…Suspaudei taip tvirtai!..Mūsų širdys ėmė plakti vienu ritmu…Degėme karščiu…Kvėpavimas tavo sujaudino…Tirpau tavo švelnume…Ištarti žodžiai įaudrino,nes kalbėjai lėtai lyg bundantis drugys mažo vaiko delne…Pasilenkei…Ėmei tarti mielus žodžius.Tavo balsas toks vyriškas ir toks švelnus!Jis sukėlė many įvairiausius vaizdus…Tavo lūpos palietė mano kaklą ir panorau patirti nepatirtus dalykus…Mylėk mane!Tu supratai,kad noriu tavęs!Kad sužadinai many nepažintus jausmus…Suspaudei dar tvirčiau…Aš atsipalaidavau…Jaučiausi tokia rami,kokia būna tyli naktis ar atsėlinanti mirtis…Mano delnas tirpo tavajame delne…Pirštai susipynė ir…

Napoleonas kazkada sake-atejau,pamaciau,nugalejau..Man buvo-atejo,pamaciau,isimylejau. Jau kuris laikas mano sirdele liudi..liudi,ilgisi,suzeista ir kraujuojanti.. Nemaniu kad dar gyvenime galesiu isimylet-metai jau ne tie..bet pasirodo tai ivyko.. Meile isiverze kaip viesulas,nusluodama proto likucius,morales normas,gera tona.. Skraidziau kaip ant sparnu,nemaciau aplinkui nieko,i viska buvo nusispjaut.. Man uzteko vieno vakaro kad sis jausmas uzvirtu ir sukunkuliuotu. Bet padariau baisiausia klaida-as ji isleidau,nesulaikiau..o toks noras buvo.. Ir antra karta nesulaikiau..tai didziausi mano klaida.. O po trecio karto -apsoliuti tyla.. Kamuoja nerimas..isgyvenau..uzpuole pyktis..atlaikiau..bet sirdis tai dar vis verda.. tenka isgyvent ir tai…man uzgavo savimeile..praejo ir tai.. Pasirodo kiek zmogus gali vienu metu iskest.Dabar kas paklaustu ar darytum taip pat?Ne neabejodama atsakyciau TAIP.Tegu ir liko amziams kraujuojanti zaizda..tegu…

Toks jau tas gyvenimas as einu gatve ir visai nenustembu ten pamacius tave ju tu sudo vertas ir manes pasmerktas paziurejus i tave man uzverda kraujas negaliu as patiketi kad visai nesenai man buvai sirdies draugas mylejau as tave o tu taip pat mane bet dabar tai praeitis,dabar tai nesvarbu man taip pikta pasidaro kai ziuri tu i mane o dar ta merga einanti salia juk ji valkata tikra ir taves neverta bet juk gyvenimas nestovi ir laikas eina ir tie jausmai skirti tau pamazu iseina.. pried nemyliu as taves ir man nuo to gerai turbot todel kad manes nesupratai nenoriu as girdeti ka tu man jauti manzuti mano mielas…

nereikalavo is manes nieko…. niekas…. gyvenk sau ir lai tau kelia rodo tavo sazine… ir gyvenau…. taip kaip reiketu gyvent kiekvienam. mylejau. bijojau. laukiau. ir klausiau savo sazines. ji buvo teisi kaip niekas, bet vistiek buvau nelaiminga…. kas uzpildys ta tustuma, kuri taip slege? kas esi, kai turi robotus draugus, pagal griezciausius istatymus parasyta sirdi, salcio sukaustyta kuna, stiklines akis, kurios niekada neverkia? tu negyveni, tu tik egzistuoji bekrastej erdvej, o oro taip trukasta… tu atsimerki, bet jura semia kakla, kojos slysta dugnu, o plaukti tu tikrai nemoki… kazkas tau ištiesia ranka, bet vos islipus i kranta, ji isnyksta. dabar tu zmogus ir turi tikra sirdi, bet kaip gyventi su…

Nepatikėsit draugai, bet aš noriu, kad mano žmona pasimylėtu su kitu v. Kokio pastovaus meilužio, tai nenoriu, kad turėtu, bet… Kur nors atostogaujant, ar pan. Net buvau ja išsiuntęs į Turkija poilsiui, bet esu tikras, kad ten nieko tokio nebuvo… Ka daryti? Ar tai normalu??

Ašarėlė esu gimus tavo akyse, Ir beviltiškai mirštanti lūpose Spindėdama riedu tavo veide, Kaip rasos lašelis ryte Ištiesių krištolinė esu, Bet išsiskiriu spindėjimu savu. Riedėdama krištolu spindžiu, Tuom nepaprasta esu. Sunku man mylimo žmogaus veide riedėti, Kai jo širdelė iš skausmo ima liūdėti, Plyšta širdelė ilgesiu,skausmu, Taip tavo veide as atsirandu. Krištolinė aš esu, Pati gražiausia iš visų Gimstu aš tada, Kai širdelė ilgesio,skauso pilna.