Širdies gelmių gėlės nuskintos, Jų vis maziau, berods ir visai nebeliko, tik nepamenu ar laisčiau tas gelmes, nepamenu ar žinau kas tai, pamenu tik… dziaugsmą, kai priglausdavau aną šimtmetį medinį kryželį, pamenu…, kad nekilo minčių apie sužeistas gelmių gėles, pamenu, kad nereikėjo įbest akis i nežinią, …nereikėjo, nes visur jaučiau Tave…

Naktis… taip tamsu… saltis skverbiasi pro silkinius rubus… taip noretusi sedeti prie zidinio ir jaustis saugiai , spragint azuolinems malkoms… As atsisuku, uz scenos stovi tu… sypsaisi… sypsaisi man… o mano sirdis krenta zemyn ir musa i dainos takta , siluma uzvaldo visa mano kuna , sirdi ir prota…. Ima vaidentis vampyrai , siksnosparniai ir vilkai… Gryztu i realybe: prie stalo stovi tu , ir net neatsisuki i mano puse… As dingstu… Skrendu ten toli i saule, pilnati…Pavirstu i maza, degancia, nuolat sviesiancia zvaigzdele…Bet as esu laiminga, nes is cia man matosi, tavo kambario langas… Tu ziuri i mane ir sypsaisi… sypsaisi man……

Mudu su draugu,buvome pas ji kaime.Jo tevu sodyba stovejo nuostabaus ezero pakranteje.Vakarejant nusprendeme nueiti prie ezero, palydeti saules.Dangus atrode pasakiskai,saule pamazu grimzdo uz misko,o visoje pakranteje buvome tik mudu.Jis apsikabino mane per pecius ir svelniai eme buciuoti mano kakla.Pajutau kaip jo rankos slysta mano krutine,pasisukau ir pajutau jo nuostabias lupas.Jis svelniai pagulde mane ant dregno pakrantes smelio.Lengvu judesiu nueme mano palaidine, svelniai atsege liemenele ir dregnomis lupomis eme zaisti mano speneliais.Nuvilkau jo marskinelius, man begalo norejosi pajusti jo stiprias rankas ir vyriska krutine.Jis spaude mane prie saves, jauciau jo karsta alsavima, nuostabiu jo kvepalu aromata.Net pati nepajutau kai mes nuogi atsidurume siltame vandenyje.Jis mane glamonejo, buciavo.Rodesi, kad isnyko viskas ir…

Pazvelk kiek gi dangui zvaigzdziu Ir zemej numyndziotu taku Kiek gi daug numirusiu zuvu Ir dar daugiau zmoniu Vienas kelias vienija visus Tarp aukstu kalnu Tarp melsvu bangu Ir uzmirstu jaukiu namu. Ateik ir pasilik Neiseik ir neuzmirsk Lik gyvenimo kely Tarp gyvu zmoniu Ir tarp gyvu zuvu.

Kai pyktis, neviltis ir skausmas pasilieka toli taip gera isisupti i silta anklode, paimti puodeli karstos arbatos ir suprasti kad kartais pagunda pasinerti i prisiminimus didesne negu zinojimas kad jie niekada nepasikartos. Taip jau yra kad per velai pradedame branginti viska kas buvo ir tai kas jau nebegrys… Taip seniai regis rasyti meiles laiskai. O kiek ju neparasytu, neissakytu, droviai guziasi rasomojo stalo stalciu kertelese, isgyvenimu akimirkos atvirumu degina gelstancius dienorascio puslapius. Nuotrauku albumuose is laiko gniauztu isplestos mudvieju laimes sekundes… Zvelgiau i lietaus nulyta langa ir prisiminiau dienas kurias praleidome kartu. Irgi ziuredami. Taciau i skirtingas puses. Bet tuo metu mums taip neatrode… Dabar, zinodama kad jau miegi noreciau…

Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Tačiau ,deja, nei taip, nei ne atsakyti negalime. Tik galbūt galime pasvarstyti, kodėl mokslas daro žmogų laimingesnį, ar priešingai- nelaimingesnį. Kažkada žmonės gyveno uolose, iš sumedžiotų žvėrių kailių pasiūtose palapinėse, mito tuo, ką sumedžiodavo, ką duodavo motina gamta. O dabar gyvename didžiuliuose daugiaaukščiuose arba prabangiuose nuosavuose namuose, nesukame galvos dėl tokių niekų, kaip ką valgyti pusryčiams, ką apsirengti, arba kaip nusigauti iki kito miesto. Taigi dabartinis ir gyvenimas prieš gyvenimas prieš daugelį metų skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir kam turime būti už tai dėkingi? Ogi tiems patiems žmonėms. Kažkada jie pradėjo naudoti ugnį kaip šilumos šaltinį, medį kaip statybinę medžiagą…

Kelias… vingiuotas ir dobetas kelias… tai trapus mano gyvenimo kelias… juo keliauju as , zengiu i platuji pasauli , pilna pavoju ir daugybes isbandymu….. Stai posukis!, uz kurio slypi kazkas naujo… tai vel naujas isbandimas – tai meile! As staiga prie jos prisiartinu, bet ji manes issigasta ir pabega….. Stai antras posukis, ir as tikiuosi cia surasti savaja, issvajota meile, bet ji vel pabega…. Ir as pasijauciu nevykele… Mane apima nereikalingumo, atstumtojos jausmai… Bet as nenusiviliu! nes cia vel gi manes laukia naujas posukis, ir stai jis visai netoli, dar keli zingsniai ir as jau sutinku savo meile…Ji isuka mane i savo meiles sukuri, as alpstu is laimes, dziaugsmo, mane…

Na,pradėsiu nuo to,kad šiek tiek apibūdinsiu savo asmenybę(kad paskui nekiltų klausimų a la kaip jis taip galėjo,kaip jam sąžinė leido ir panašių vėjų). Esu 23 metų vaikinas(sprendžiant iš merginų dėmesio ir atsiliepimų gan išvaizdus),studijuoju(na gerai,studentauju) ir tuo pačiu metu dirbu(ar bent jau apsimetu tai darąs) gan šiltoje vietelėje. (***Jeigu jums mažiau kaip 18 metų toliau skaityti draudžiama***) Kur gaunu kiek didesnį nei statistinis vidutinis atlyginimą,taigi finansinė mano padėtis nėra ypač apgailėtina,todėl jaučiuosi gan laisvai mūsų materialioje visuomenėje,kur pagrindinis žmogaus matas yra pinigai. Aš labai mėgstu ieškoti naujovių,stengiuosi pažinti visas gyvenimo puses,nebijau eksperimentuoti,(galima teigti,kad gyvenu ekstremaliai) šiaip esu egoistas-egocentrikas,į visuomenėje priimtas moralės normas man taipogi visiškai nusišikt,atsiprašant,taigi sažinė pas mani tokia…

1.Ash myliu Tave ne uz tai kokia Tu, o uz tai koks as bunant su Tavim.. 2.Nei vienas zmogus nevertas Tavo asaru, o tie, kurie ju verti, Taves nepravirkdys.. 3.Vien todel, kad kazkas nemyli Taves taip, kaip Tau norisi, dar nereiskia, kad JIS nemyli Taves is visos sirdies.. 4.Tikras draugas – tas, kuris laikys Tave uz rankos ir jaus Tavo sirdi.. 5.Blogiausias budas ilgetis zmogaus – tai buti kartu su juo ir suprasti, kad jis NIEKADA nebus Tavo.. 6.Niekada nenustok sypsotis, net kai Tau liudna: kas nors gali isimyleti Tavo syspena.. 7.Gali buti, kad siame pasaulyje, Tu tik zmogus, bet kam nors Tu – visas PASAULIS.. 8.Neeikvok laiko zmogui, kuris…

Berniukas medinis Sako: „Noriu žaisliuko“ nors jis irgi žaislinis.. Nupaišė jai lūpas, plaukus, akis Koja nuplyšo, Bet sakė: „Sugis.“ Tikėjo viskuo netikra jos širdis.. Popierinė mergaitė Iš parduotuvės pigios Jis kartojo: „Aš myliu“ Ji tik troško tiesos… Ir supyko berniukas Sako: „tu negraži. Tu tik mažas žaisliukas. “ tu man netinki.. „Atiduosiu kitiems, Tu jau panaudota“..