Tik netekęs mylimo žmogaus supranti koks jis tau buvo svarbus, nors jam esant šalia tu jo nevertinai, jo noras tau padėti, tau kartais atrodė visai nereikalingas, netgi erzinantis, bet jis tai darė dėl tavęs. Neatstumk to žmogaus, nes jam “išėjus” liks smarkiai kraujuojanti žaizda, kurios nepajėgs net laikas užgydyti, jis tik truputį numalšins tą skausmą, bet jis nedings; liks nepasakytas žodis ačiū už viską ką jis dėl tavęs darė, todėl nepamirškit padėkoti už šilumą, rūpestį ir meilę, sakykit tai nuolat, nes niekada nežinai kada mus paliks, tada pasijusi toks vienišas. Nepamirškit ištarti padėkos žodį ir nusišypsoti artimam žmogui, juk tai atims tiek mažai laiko, o kitam tai suteiks džiaugsmo, laimės.

Take a walk down the aisle at the end of the mile… give your life to my charms in the Admiral’s Arms.. ish flm.”Queen of the damned” 😉

Kasdiena as svajoju tave priglausti prie krutines. Kasdiena primena tave man stipriai plakantis sirdis Kodel taip padarei, kodel pamynei meile? Juk viskas buvo super, dar viskas – pries akis… Tu juk zinai – tikrai gali sugrizti, Mana sirdis jausmu ir meiles tau pilna… Juk tu zinai, kaip sunku issiskirti, Bet tau lengviau, esi tu ne viena… Esme tame, kad jis uz juru mariu, Ir jus kartu juk keturiolika dienu… Negi gali teket staiga taip nerealiai… negi tu istekesi? Patiket negaliu… Ir visgi tie du menesiai, kurie man visdar liko… Per juos as pasistengsiu parodyt, ka tu praradai… Manau, kad visdar myli, mane tu stipriai myli, Ir tai jauciu is taves,…

Nesuprantu…Kodel visi raso tik apie skausma,liudesi,isdavystes,neapykanta,baime,nelaiminga meile…!! Nejaugi siam pasauly neliko nieko gero,grazaus ir tyro? Negi aplink mus tvyro vien tik juodi liudesio debesys??? Juk nesvarbu, kad atejo saltas,lietingas ruduo,kuri mes asocijuojame su vienatve ir blogiu! Pasistengime izvelgti sio nuostabaus metu laiko VERTYBES! Juk aplink tiek daug spalvu…krintantys rudenio lapai byloja kad neuzilgo ju vieta pakeis nauji zali pupmureliai,kurie mums atnes nauja laime,nauja meile,nauja dziaugsma!!!!!! Mielieji,matykite tuos zmones,kurie dziaugiasi gyvenimu ir kiekviena diena pasitinka su sypsena veide.Prisiminkite,kad turite mylinciu draugus,kurie visda linki jums tik gero! Paziurekit dabar pro langa! Na ir ka matote?? tik nesakykite kad pilka kasdienybe!!! NE NE!!! Kiekviena musu minute ar net sekunde,yra ypatinga!!! O ar zinote…

Tave nervina mano veiksmai Ir zodziai kartais supykdo Ka galvoju tu nezinai Tave mano ludesis trigdo Tu spelioji, ka as jauciu Pasakyti as to nemoku Negaliu isreiksti zodziu Kas yra, tiesiog negaliu Pasiemusi balta lapeli As bandau tau parasyti Kad einu per statu keli Ir tiesiog bijau paslist Kuo labiau save as saugau Kuo labiau bujau nukrist Tuo dazniau as apsigaunu Tuo zemiau emu as krist As prasau tave atleisti Man uz skaisma, nevyltis As prasau mane nesmerkti Bet zinok, as ne karys…

Kuomet aplink karaliauja tuštybė, tuštuma ir visi kiti jos giminaičiai… Užsimerk ir durk piršu bet kur, kad ir į pirmą pasitaikiusį pro tave einantį keleivį: jis bus toks tuščias, lyg ką tik vyno draugijos netekusi taurė… Gerai, jeigu per neapsižiūrėjimą kažkas bus palikęs joje lašą vyno – kad bent jos kvapas išduotų, jog ji kadais buvo ne tuščia… O šiaip… – tik dulkės, muilo kvapas ir išdžiuvę vandens lašeliai ant jos krištolinių skruostų. Ji tokia velniškai tuščia!!. Sugundyta, suvedžiota ir palikta dar vienos akiplėšiškos išdavystės – greta jos stovėjusio vyno butelio, kuriam teko visi išsvajotų lūpų bučiniai, besimėgaujantys vyno skoniu „iš kakliuko”… Ir tu toks pat – apgautas ir išmestas…

Nepaslaptis,kad aš tave myliu! Nepaslaptis,kad trauki tu mane. Nepaslaptis,kad aš jaučiu jog tu tai pat myli mane! Nebeklausykime komentarų kitų ir būkim amžinai kartu!!!!!! Myliu tave:)))))))

Imu į rankas pieštuką ir piešiu savo gyvenimą, kartais ryškų kaip vasaros saulė, kartais, atvirkščiai blankiai pilką. Kas galėtų pasakyti, jog gyvenu blogai. Tikriausiai šiandien nerasčiau nė vieno, kuris su rūpesčiu ištartų „man tavęs gaila”… Atrodau linksma, plepi, energija trykštanti asmenybė. Net pati nesuvokiu, kodėl žmonėms nerodau kitos, visiškai skirtingos savo pusės. Eidama koridoriumi prisėdu prie lango, per kurį nieko gero nematau, bet vistiek sukaupusi jėgas sėdžiu. Gal staiga susivoksiu savyje ir pasijusiu lyg Eldorado šalyje, niekieno neskriausta, neniekinta. Bet akimirka vėl atsimušė į prakeiktus Sezamo vartus ir neranda burtažodžio. Ne, ne visada tokia buvau. Atrodo dar visai neseniai, gal vakar, didelės žalios akutės žibėjo džiaugsmu, o kūnas alpėjo nuo…

Leisk suskaiciuot kiek laiko.. kiek laiko praejo nuo tada kai.. kai sugriuvo mano svajones, praradau visas viltis, tikejima, kai uzvertei paskutini puslapy musu abieju grazios pasakos. Beveik keturi menesiai… Sakai daug? Nejauciau as to laiko. Jis man sustojo tada kai paleidai mano ranka. Norejau, labai norejau nepaleist tavosios, bet ji issprudo.. o tada spengianti tyla, tustuma ir skausmas krutinej. O kur asaros? Kur tie mazi vandens laseliai? Tu manei, kad as nemoku verkti? Bet tu pats mane to ir ismokej. O Dieve, koks skausmas! Ar tu zinai, kad mano lupos kiekviena ryta ir vakara kaip malda snibzdejo tavo varda? Sakai ne? Tu cia irgi manei, kad esu per daug isdidi?…

Dabar esi salia… Atejo laikas kalbeti mano sirdziai pasiduok likimui… laikyk mane tvirtai,kai ziuriu tau i akis… as lauksiu tavo meiles… nors ir nezinau koks likimas laukia musu meiles……………………..pasilik su manimi…neleisk mirti mano svajonems…..as tik tenoriu tave myleti…leisk tave mylet…buk toli,bet leisk myleti…atstumk,bet leisk jausti tave,nors ir is toli… Pasilik su manimi,nors mintimis…