As megstu tyluma bet va dabar as negaliu pakesti jos tyli naktis ir man labai baisu gal net labai bauguuuu…… man paslaptis yra labai svarbi-brangi nes praeitis kazin kur dingo-tarsi isnyko o ateities vis dar nera o dabartis didziule pauze mano pasauly ta pauze niekas nes va dabar tamsu,tylu,baugu ir neramu……….

Nežinau kodėl pradėjau rašyti šitą beprasmį straipsnį. Gal todėl, kad neturiu ką veikti?.. Gal todėl, kad jaučiu, kad noriu kažką pasakyti?.. Aš nežinau. Bet faktas tas, kad straipsnis parašytas ir nieko čia jau nebepadarysi. Tikriausi administratorius/ai skaitydami ir cenzūruodami šį straipsnelį net nesupras kam viso to reikia, bet visgi taip jau yra. Argi ne taip yra gyvenime? Nežinai kam viso to reikia, bet taip jau yra ir negali to pakeisti. Man juokinga, kai žiūriu į žmones už nugaros apkalbinėjačius savo draugus ar artimuosius, sakančius, kad jie turėtų daryti būtent TAIP ir nekitaip. Kam viso to reikia? Negi jie tokie drovūs ir negali pasakyti to ką galvoja tiesiai į akis? Aš…

Mylėti gera, kai esi mylima Džiaugtis gyvenimu Ir kartu, ir džiaugsmu Ir buti šalia, vien tik šalia tavęs. Norėčiau pabusti prie tavęs Buti kiekviena nakti tik prie tavęs Ir visą gyvenima likti mylima Savo mylinčio žmogaus . Būti globojamai, saugoma Tavo stiprių rankų, Mylima ir dievinama Svaiginama karštų glamonių Kuriuos jaučiu, kai esi šalia Arti vien tik manęs. Tu mano Tero žvaigždė Sužibus tamsią naktelę Tu mano šildanti saulė Šildanti mane, kas naktelę. Man gera buti šalia tavęs Ir jausti tavo meilę Tau gera buti šalia manęs Ir jausti mano šilumą Mus sieja du žodeliai Tai meilės žodeliai Aš myliu tave Vien tik tave.

nieko tau nereishkiu… ar atsimeni tada,kai wisa nakti lejdome drauge? ar atsimeni kaip dukome mes lowoj,zhaidem zhajdimus? ar atsimeni kaip shnabzhdejom shwelnuchius zhodzhius? juk buwo gera,nesakyk… tada sakej kad pasiilgaj,bet dabar pasitaisyk! pasiilgaj ne manes,o mano kuno… kuris wos prisilietus tau drebedawo… pasiilgaj ne manes,o tos ajstros… sakei parduosi shirdi ,bet brangiai tex moketi man…. ash sutikau tik nezhinojau kad kaina bus tokia nereali… …kai wiskas bajges,kai sedejau prisiglaudus prie tawes,wisa sustingusi ish lajmes… tu atsistojai – ishejai sawu keliu… palikai mane sedeti drebanchiu nuogu kunu… ash bijojau pajudeti man buwo taip bajsu… ir pajutau kazhka shilto..taj ashara riedejo mano skruostu… o tu ejai neatsigrezhdamas sawu keliu… nors ir be…

Gyveno karta maza mergaite. Augo ji ir keitesi, norejo pazinti pasaulį, viska išbandyti. Pamilo… Ta meile buvo ne vienpuse. Meile jai jaute ir berniukas. Jie buvo kartu. Megaudavosi ilgais vakarai praleistais kartu. Mergaitei patiko berniuko buciniai, glamones. Berniukas sake mergaitei, kad myli ją. Ji juo tikėjo. Mergaitė net nagalėjo pagalvoti, kad jai gali tekti kentėti, o ypač dėl meilės. Galbūt ši mergaitė nemokėjo įvertinti to ką turi. Galbūt ji pervėlai įvertino savo laime… Berniukas ja paliko del kitos.. Jis tikriausiai jautė, kad mergaitė jį be galo myli ir panoro ko nors naujo, dar nepatirto, to ko reiktų siekti.Mergaitė jautė begalinį skausmą ir tuštumą. Viskas jai primindavo jį… Kiekvieną vakarą ji…

ar verta laistyt gele, kad ji paskui nuvystu? juk neuztenka vien lietaus, kad ji ir vel prazystu… ar verta eit ledu, kad kur toliau paslystum? o pakui per puga sniege pasiklystum… ar verta elgtis garbingai, kad siaip ar taip suklystum? o i tamsa patekes paskui nesugriztum… juk, kad ir kaip noretum, saules nepasieksi – ji aukstai… o mes vis stengiames, vis bandom kaip vaikai… vis gaudom ta drugeli maza, nors jis rytoj numirs… ir daugiau i dangu niekad nepakils… mes dar tikimes rast ji ant ziedo geles, nors ta gele nuvyto dar nesulaukus nakties…

Norėjau gyvasties,kai šaukiausi tave, Tylu… Ne kaip praeitą kartą, Kai draskei mano vakarykščią dieną, Tu buvai supančiotom rankom? Gal todėl jaučiaus neįprastai ramiai, kaip niekad,be audros širdy, panašu,kad viską sapnavau, tai buvo rami saulėta popietė, ir mano prabundančios mintys… Žinau,kad tu dar grįsi, Žinau,tai bus visada, Prisiminus vakarykščią dieną…

Kaip ir kiekviena nakti uzsiropshciau ant namo stogo,bet toji naktis buvo kitokia..jau lipdama zinojau,kad kazkas ivyks,atsitiks tai kas pakeis ne tik shia nakti bet ir ateinancias naktis kurios bus po shios.atsisedusi ant stogo krashto ir nuleidusi kojas zemyn kaip visada prisidegiau cigarete ir atloshusi galva atgal ziurejau i dangu ir godziai traukiau pilnus dervu ir nikotino cigaretes dumus,jauciau kaip jie slinko gerkle iki mano plauciu,uzpildo ju turini ir galiausiai juos ishpuciu..jauciau neapsakoma malonuma ir pasitenkinima laukdama to,kas turi ivykti.. slinko laikas..atsiguliau ir uzsimerkiau,liko tik ore tabaluojancios kojos.ishgirdau artejancius zingsnius,neatsimerkiau,net nekrustelejau.supratau,tai jis..atsigulus laukiau ka jis darys toliau.kazka padejes shalia pritupe shalia manias.shvelniai ranka perbrauke per mano skruosta ir pritilusiu balsu ishtare:`labas…

Is vaikystes ateina Kaledos. Paplotelis,sienas,mama. Verpia tyla naktis atsisedus Kursto krosny ugnele ziema. Tu ateik,mano angele baltas, Is sapnu,is dangaus,is zvaigzdziu. Kasdienybes pilkos nesugeltas, Atsistok po vaikystes medziu. As sudesiu zvaigzdes tau po kojom, Tik ateik,is Kaledu nakties. Is vaikystes per dangu,per goju Isisupes i skliauta vilties.

as noriu matyti tavo veida kuris man dovanoja sypsena nuosirdzia as noriu matyti tavo akis kurios man nuolat sako*labas* as noriu matyti tave jausti tavo siluma,meile mazinti tavo ir savo neblestancias kancias as noriu matyti tave jausti tavo ilgesy jausti tavo rankas ant savo kuno noriu amzinai buti tavo…