palikit man vietos minioje, kad ilgesiu nebesugrisciau, rudeni gimus- pauksciu neiskrisciau… palikit man sniego saujele, kad laime taip greitai neistirptu, ir ta lopineli rausvo dangaus palikit,- palikt man vietos po saule…

Gražiau, šviesiau, prasmingiau Viskas kitaip nei anksčiau. Pasitikėjimas vėl manyje Svajonės kyla vis aukščiau Ir aš vėl savame kelyje! Aplink viskas gražu ir miela Tik gražūs prisiminimai manyje telieka Jaučiuosi puikiau nei tikėjaus Daug kas pasiekiama, ką mylėjau. Dangus šviesesnis atrodo, Žmogaus akys gilesnės, Ir šiaurinė žvaigždė kasnakt rodo, Jog žmogaus dienos daug prasmingesnės. Aš vėl jaučiuosi lyg paukštis, Baltais lyg pienas sparnais Kai nebaisus tas svaiginantis gyvenimo aukštis Ir vingiuoti žmonijos keliai. * Ak tie žmonės… Gražių jausmų ieškotojai…*

Kas žinojo, kad mano svajonės plauks Nuskendusiu baltu laivu, O norai viltį praradę Suksis bedugnės ratu. Nenorėjau, kad viskas taip būtų, Bet niekas neklausė manes, Mano svajos kaskartą sudūžta, Aš nieko pakeist negaliu…

Žinai juk žeme sukas ratais Ir saule šviečia tau ir man Tu taip toli,bet kartais kalbam Ir žožiais laimę dalini… Iš kur tu džiaugsmas,meilę sieloj? Iš kur toks artimas esi? Kasdien aš laukiu ir tikiuosi Nors kartais skęstu liūdesy…

Daugiau kantrybes… Kur skubate? Giliai atsikvepkite ir… …megaukites laisva minute. Dazniau sypsokites… …ir bukite tarp draugu. Gera jausti… …kad galite pasiekti… …tai,apie ka seniai svajojote. Belieka placiai atverti akis… …ir drasiai skrieti… …uzsibrezto tikslo link. Kada jauciames laimingi?Kai sutariame,kai juokiames ar dirbame kartu.Kai esame tarp bendraminciu.Kai suzinome kazka naujo,kai mums arba musu artimui pasiseka.Kai mylime ir kai mus myli.Kai esame reikalingi,kai mums padeda kiti. Ka reiskia buti tarp zmoniu?..Daznai tai reiskia – buti laimingam. ~**Nes zmones nori buti laimingi**~

Už lango tamsu. Lyja… Verkia dangus… verkiu ir aš. Skruostu rieda ledinės ašaros. Net nezinau del ko… Del ko as Tave mylejau? Del ko as kankinaus? Del ko naktimis nemiegojau??? Tu mane įskaudinai… Mano sirdis pasruvo krauju…bet… Bet as visvien Tave mylejau. Mano meile Tau buvo kaip vandenynas. O Tavo meile kaip… kaip lietaus laselis… ar kaip ta asara… arba… Gal tos meiles isvis nebuvo??? Bet dabar… Dabar tą meiles vandenyna uzterse neapykanta. Nekenciu Taves… Nekenciu ir saves. Kam reikejo tos meiles??? Ir del ko gi as isvis tave pamilau??? Turbut taip ir nerasiu atsakymo i siuos klausimus. Turbut ir toliau kankinsiuos naktimis. Pakendau as savo meiles vandenyne… Tik TU…

Norėjau aš myleti tave, Norėjau džiaugtis kartu su tavimi gyvenimo džiaugsmais, Bet tu nesupratai manęs, Todėl mes galim likti tik gerais draugais. Man gaila, kad tu neatsakei Į mano meilę tuo pačiu Ir dar gaila man dėl to, Kad mes vis tiek eisim tuo pačiu gyvenimo keliu. Aš matysiu tave kiekvieną dieną, Ir tik praeisim susižvalgydami žvilgsniu, Nors aš tave mylėjau – Tu neatsakei man tuo pačiu…

Į mano mažytį kambarėlį, pro atvirą langą, atklysta maloniai viliojanti vėsa…ji mane sugundo… …tyliai prisėlinu prie lango ir pajuntu…kaip švelniai mano veidą paliečia drėgni,šiek tiek šaltoki,smulkūs bučinukai…taip…tai lietus…rudens lietus…,kuris visuomet man atneša liūdesį,nostalgiją,priverčia pažvelgti į praeitį,paimti pluksną ir viską užrašyti…Sveikas gyvas mano mielas liūdesį…Labas vakaras mano vienatve,vėlei šį rudens nubučiuotą vakarą praleisime drauge… …Savo širdyje uždegu žvakę,ilgesio skara apgobiu pečius,atitraukiu praeities užuolaidas ir suaugu su tyla…kokia saldi ramybė…koks lengvas nakties šokis…koks girtas ruduo…o man vis sunkiau išvysti savo gyvenimą nuogą…

Draskau rankas iki krauju, Skausma kenciu,laizau zaizdas. Kraujo skonis man malonus, Net sirdis apsala… Rankoje piestukas smailas, Bado neuzgijusias zaizdas. Skausmo nejauciu tikrai, Galbut,man juoka sukelia tiktai… Trokstu kraujo,kaip vandens, Istroskusi jo,kandu ranka kiaurai… Siltas bega palei ranka, As laizau,laizau,laizau… Skausmas man,tik juoka kelia, Per asaras as nejauciu jo kvapo. Svelniai ryjasi,gerkle nuslysta, Kraujo lasas-svelnus ir siltas. Per ranka kruvina,braukiu liezuvi, Kaip skanu ir gera! Jis svelnus,kaip mano siela, Bet kartus,nes nuodemingas… 2005.II.XV.

Kalbejai man melius zodzius Ir aukso kalnus man zadejai, Bet pasakyk, juk is tiesu Manes tu niekad nemylejai. Sakei, kad myli tu mane Buvau naivi, tavim tikejau, O tu tik troskai pamylet mane Daugiau tu nieko nenorejai. Mylejau as tave karstai karstai, Mylejau as tave be galo. Pasinaudojes sia proga Tu palikai mane ant ledo. Kodel buvau tokia akla? Kodel tavim pasitikejau? Turbut – tai meile prakeikta, Kuri atejo ir isejo.