Suprasti niekaip negaliu Kodel as taip tave myliu Kaip tu esi salia manes Nereikia nieko man tada… Prazysta sodai nuostabiai Ir saule svieciu Taip karstai Tik gaila kad as tai zinau O tau sakyti nedrysau… Kas nakti sutinku tave Tik gaila kad tik tai sapne Buciuoju svelniai tau akis Myliu kartoju naktimis… Maziukau mano ar zinai Kad as tave myliu labai Sakysiu tau myliu karstai Bet tu ir vel neisgirdai…

*** Isnyk kaip rukas! Iskrisk kaip vejas! As apie tave viena Eiles sudesiu… Nepalieki dziaugsmo, Vilties ar laimes… Palieki skausma, Asaras, baime… As verksiu tyliai Berzu pavesy, Sedesiu nebyliai, Sirdi isliesiu… Bet… Jei nori- skrisk! Jei nori- lek! Bet likes vienas Labai neliudek. Juk pats taip norejai- Veju pakilti. Ir taip as sudejau Savo paskutine vilti… …kai iseini… *** Kai kaltas tampa nekaltu, Kai melas virsta tiesa, Tik tada as pravirkstu… Tik tada rieda asara, bet tik viena… Kai laikrodis eina atgal, Kai zingsnius uz saves girdi, Bet nieko tenai nematai, Tik tada tu supranti : „o gal tikrai?” Ne, tu ne velnias, bet ir ne angelas. Tu ne melas…

Kai as begioju po laukus pametes as abu batus gyvenimas atrodo tox grazus nepaprastas tox nerealus Ir kai pamatysiu as tave begiojancia pas mane sapne plauxim mes abu laive tave vadinsiu as kvaile…. Ir kai suprasiu,kad myliu tave ir prakeikxiu as save kodel anksciau taves nepastebejau ir ant viso pasaulio skersai isilgai dejau

o kas jegu kada nors as mirsiu? kas tada? ar man lengviau apie tai pagalvojus? taip man lengviau… mirsiu ir viskas. nebereikes galvoti apie visokias gyvenimo problemas, apie kazdienybe…uzkasa ir viskas… nors is kitos puses blogai. kiek metu gyventa kiek visko nuveikta, o stai viena dena tu jau po zeme. po 10 metu niekas nebeprisimins ka tu veikiai gero, pamirs draugai, ir siaip zmogeliai. atnes tik geliu ant kapo ir retkarciais pamines geru zodeliu. ka rinktis? gyvybe ar gyvenima? nezine kas yra geriau. jei galeciau kalbetis su mirusiu zmogumo jo paklausciau taciau taneimanoma. suzinosiu kai pati numirsiu… juk gyvenimas – tai nieko gero 🙂 kiekvienam gyvenimas duoda ir geru prisiminimu…

Rasau cia ne todel kad turiu problema bet del to kad yra taip liudna ir neturiu kam issipasakoti:( yra taip liudna kad verkti ir tesinori…atrodo kad visi draugai nuo taves nusisuke, o kai dar prisimeni kad mylimas zmogus ne su tavimi ir taip liudna kad net draugai nenori sneketi visas pasaulis rodos is po koju slysta…ir kai pagalvoju ko cia liudeti: pavasaris maloni saylyte kutena skruostus,bet…yra taip sunku…ir taip beprasmiska kazka daryti kazkur eiti kazka sakyti, nors gyvename tik karta ir tas bent lasas skausmo rodos gadina visa pasauly, bet nezinau ar jum taip buna kai rodos visos svajones dusta i sipulius, kai visi draugai net napagalvoja apie tave, kai…

viskas baigta! zinau……ziuriu i toli…bet nieko nematau….sustinges zvilgsnis…aklina tyla….sirdis plysta is skausmo….kodel? kodel tu iseijai?….kodel palikai mane viena kovoti siame negailestingame pasaulyje….kodel gyvenime taip buna…kad skausmas netelpa sirdy…?…..kodel tik ka atejes i mano pasauly…tu vel iseini..?……parkritusi ant keliu meldziau likima neatimti taves…..atleskman,zadejau buti stipri…bet negaliu uzmirsti tavo akiu…sustingusio zvilgsnio…paskutines asaros nuriedejusios skruostu…paskutinio atodusio..paskutinio istarto myliu…dar ir dabar jauciu atsalusia ranka savo delne…..o,dieve,..kodel..likimas tave pasieme…kodel jis nepasieme manes kartu?…juk tu buvai man visas pasaulis…viskas ka brangiausia turejau…..mazuti,ta vakara turejau tau zinia…kurios tu taip laukei…bet….nespejau tau pasakyti..kad manyje augo maza butybe..mazytis sutverimas..kuris dabar kartu su tavimi….nebezinau kaip toliau gyventi….pasiimk mane kartu….atleisk man,bet be taves siam pasauly per daug sunku…..asaros rieda..stingsta pirstai…klaviatura nusidaze…

One day a woman went to the doctors. She told her doctor that her and her husband wasn’t having a good relationship in bed. So the doctor gave her some viagra pills. The doctor said to give two pills to her husband when they wanted to have sex. And told her to come back the next day. So the next day she came back saying „Wow, that was great. What if i gave him 5 pills?” The doctor replied, „Well I wouldn’t do it but I guess you can but be sure you come back the next day.” So she gave him 5 pills. She came back the next day…

SIKART pazvelgiau i save kaip i nepazistama, kaip i laiko kelyje sutikta zmogu. Kiek paejus tylomis,uzkalbinau ta bendrakeleivi..paklausiau kaip jam sekas, kokie rupesciai ji slegia..pasiteiravau kur sutiktasis keliauja. Pakeliui einant, issikalbejau. Kelias ilgas, buvo galima neskubant apsvarstyti kiekviena zodi, kiekviena minti. Mintyse nubreziau savo likimo kreive, ja tapatinau su bendrakeleivio mintimi. Viskas sutapo. Vadinas jis-mano antrininkas..Pazvelgiau jam tiesiai i akis, laukdama atsakymo..bet jis draugiskai syptelejo ir pasikviete mane dar karta sugrizti i praeiti.. Tarsi igavusi galia, as regejau lemties prisiminimus, maziausius likimo vingius, kuriu svarba tegalejau ivertinti tik dabar, zvelgdama is tolo. As maciau, kaip laime, kuri buvo skirta tik man, nesyk praejo pro sali. Reikejo tuo metu but tik…

Baltos peledos raudonom akim, Ziures i mane nakcia paslapcia. Melynas dangus skausmo pilnas, Zeres nuodemem pro mano langus… Nuostabi naktis,menesiena gili, Ziuri i mane sidabrinem akim. Maza mergaite tupcios prie kupsto, Tu baltu nuostabiu ersketroziu krumo. Uzdegsiu as zvake ant palanges juodos, Izziebsiu krutinej mana kruvina sirdi. Per pilkasias ukanas stebesiu as nakti, Balta kruma ir raudonaji dangu… Nupinsiu vainika gyvenimo rustaus, Paliesiu as asara ji karcia,nuodeminga… Paskesiu ruko baltajam fone, Ir grisiu is ten be sypsenos nakcia… 2005.IV.XI.

stai vel matau Tave..Tu eini i mane..Tu jau visai salia..paimi mano rankas i savasias,pasilenki prie manes ir pabuciuoji taip svelniai kaip niekada..apkabini mane,glamoneji..as visa laika jauciu Tavo karstas lupas..nenoriu kad tai kadanors pasibaigtu..staiga as pajuntu salti sklindanti nuo Taves..nebejauciu Tavo lupu,ranku silumos..Tu pradedi tolti..NE!..prasau nepalik manes kai man taip sunku..tik ne dabar..kodel?..as pabundu..:(..vel verkiu..guliu,galvoju apie Tave ir verkiu..tik dabar man jau ne taip sunku,nes jauciu kad kiekviena nakti sutiksiu Tave savo sapnuose..bent tai man leis gyventi..