Skaičiau daug strapsnių Daug istorijų mačiau Tik ši vienintelė įstrigo atminty Ir supratau, kad ašaros nepadės šitam kely Prašiau pagalbos angelų Kad man padėtų suprasti Kodėl gyventi taip svarbu Kad ir kuo bučiau as padėti nerimstu Skaičiau tolyn ir supratau, Ir viska išgyvenau, Skaudėjo viską, ir dar dabar man skauda, Jis rašė aiškiai ir tvirtai, Tačiau istorija tikrai, Sudrebino pasauly nelauktai, Kodėl pasaulis toks žiaurus? Ne, tai ne pasaulis, o žmogus! Nupiešes krauju jis kelius Atidarė pragaro vartus Ir vėl jis eina į kambarius Aukų jis ieško, nejausmų, Pražudęs vilty tarp panų. Ir štai jis turi ją, Nurengia nelaukčia, Ji miega nejaucia Ir jis šia naktį išprievartavo ją. Palieka vaisių…

Šiandien man nesinori mylėti… Nesinori man šinadien kalbėti… Jei tu manęs dabar nesupranti, Vadinas tu man nebetinki… Atleisk, jei šiandien ką nors ne taip pasakiau… Supratau aš kai ką, ko niekad nemaniau… Jei myli mane tai suprasi, Jei ne- prarasi… Šiandieną vaikščiojau viena alėja… Ir mano mintys tarsi plaukė palei vėją- Kuždėjo man širdis tik vieną- Nereikia man baimės kas dieną… Dabar supratau- aš bijojau… Ir ko gi? Tavęs… tavo žodžių… Nereikia man baimės šiandieną- Žinau, tu to nesitikėjai… Kai jausiu širdy, jog baimė nugalėta- Ateisiu vėl į tavo glėbį… O jei kita jau glostys tavo plaukus- Žinosiu- tai likimo jausmas….

Staiga atsivere durys,suktelejus auksine rankena,placiu duru-kruvina stakta…Kambaryje buvo labai daug kraujo..Caizus netoliese sklindantys pro atvirus langus ir skersvejo draskomas uzuolaidas girdejosi skardus varpu aidai..Tai-mirtis..Kazkas paslaptingo perdvelke kuna..kazkas svelnaus skambejo sirdy,skaidria asara nuplaunantis grindis..I kambari ivirto penki stambaus sudejimo vyrai,rankose laikantys juodas zvakes..Veidus slepe baltos isblyskusios kaukes..Kambary tvyrojo karstis,ivajrus balsai ir silpnos moters klyksmas,kuris kurtino ausis…Zuvo kazkas,kazkas nuzudytas..zuvo nuo pejlio smugio i sirdi..Viskas istepta buvo krauju..ant sienos kybojo kryzius,apverstas kryzius,apsmaigstytas devyniom adatom,tai setono ranka-liete balta zmogaus veida..Sustoje aplink ji,laikantys juodas zvakes ir taskantys vaska ant grindu,paskendusiu kraujyje,kur pro kaukes lasejo baltos pieno asaros…Akimirksniu viskas pranyko..Viskas..dingo…Taj buvo moteriskes vizija..Tai tik vizija…Taceu kambary vis dar jautesi mirties alsavimas,lyg kviesdamas uzeiti i svecius..ne zingsnio!Nejudek,neik…

Sapnu karalystej,bajsioj nuodemingoj… Skestu nakty,balksvoj sutemoj… Sapnuoki,beribes viltis kruvinas, Kesk,ateity juodas sutemas… Uzgesk ugny,saltam vandeny… Paskesk nuodemej,ugnies karcemoj… Uzgesk,lyg zvake istirpus.. Nuskesk,saldziam spinduly… Isnirk,is tamsos kruvinos asaros, Pelieki nuodemes vejdrodzio atspindziu… Uztemdyk akis ir rankas nukapok, Uzspausk mano kuna mirtina skara… 2005.VI.25

„Menulio sviesoje jis stovejo prie isduzusio lango,primenancio vezimo rata.Lauke zaibavo,dangu pjauste baltai sidabriniai peiliai,kartkartemis apsviete jo linksma veida.Ant peties tupejo padarelis-varnas,ji palaikantis tarp gyvuju ir mirusiuju pasauliu.Jis gryzo.Kerstas gryzo.Lauke smarkiai lijo.Jo juodus plaukus plaikste svelnus vejo gusis,atskrendantis nuo stogo.Akys zvilgejo, jose atsispindejo menulio pilnaties sypsena:”Lietus nesites amzinai”ir isnyko tamsoj,palikes tik slapius pedsakus prie lango ant jojo remo likusiu stiklo sukiu-kraujo lasiukus.Tai tiek ir teliko po jo isejimo.Begdamas,sekdamas,matydamas varno akimis,jis skubejo kersyti.Istroskes kraujo,lyg vampyras,bego,skrido,krito,atsistojo ir vel leke stogais ir vel nusokdavo:”Jie visi jau mire,tik jie to nezino”Jis kencia.Kartus prisiminimai smeigia sirdi,kelia nenuvaldoma nora kersyti.To ir sugryzo:uz meile,uz save kersyti,uz kancias savo mylimosios,uz sugriauta ateiti:”Jie turejo rytoj tuoktis,kas gali tuoktis velnio nakty?”-„niekas”-gailiai…

lyg saule spindi tavo veidas, lyg vejas glosto tavo rankos. menulis keicia saule, kaip tu keiti mane. keiti i tai kas tobuliau, i tai kas daug graziau. as lyg nvytusi gele, ji-rytmecio saule. del ko, suprasti negaliu, kodel man taip skaudu? del ko nenusiraminu? juk vis dar einu… einu keliu kuris sakojas, kuris neleis man nenuklisti. padek man nenuslisti, bet kalbu lyg su zeme artojus…

Kodėl taip šlykštu ir bjauru? Vėl sėdžiu ir vėl verkiu… Kodėl užslėpti meginu? Nenoriu, netikiu ir negaliu… Kodėl gyventi taip sunku? Kodėl tavim aš netikiu? Minu toliau aš vėl keliu Mes jau daugiau nebūsime kartu Kai buvome kartu… Patyrėm daug, tai buvo nuostabu…. Kad ir kaip aš noriu… Daugiau nebūsime kartu…. Ir vėl tolyn minu keliu… daugiau nebūsime kartu… Nenoriu, netikiu ir negaliu… Ir vėl aš sėdžiu ir verkiu… Kodėl taip viskas, taip gražu? Kodėl dabar man taip sunku? Nes tik save aš apgaunu, Aš myliu, noriu ir galiu! Bet neatleisiu, nes suprantu… Tavim daugiau nebetikiu… Nors myliu, noriu ir galiu… Minu tolyn aš vėl keliu… Nors keik aš klausiu…

As iseisiu tyliai per nakti, As iseisiu kai nieks nematys… Nes pasaulis is skausmo apakes, Nes jam skausmas isbade… As iseisiu, o ka cia paliksiu? As paliksiu cia meile tik tau!!! Nebera man prasmes pasilikti, Nes tiktais del taves gyvenau… As iseisiu, padet neprasysiu! Nes padeti jau man per velu… Gal ir klaida dabar padarysiu, Bet ir taip padariau daug klaidu! As iseisiu tyliai per nakti, As iseisiu kai nieks nematys… Nes ir pats as nuo skausmo apakes, Nes is skausmo man plyso sirdis…

Kur vezate mane? As juk nenoriu! Prasau, neissivezkite manes kartu… Tai kas kad nebepavelku as koju, Tai kas kad negaliu pramerkt akiu! tik nesodinkite manes i anksta kede! Tik ne prie lango, as nekenciu stulpu sviesos… Tai kas, kad graudziai verksiu atsisedes, Tai kas kad nezinau visos tiesos! Tik negrasinkite kad grizti negalesiu, Jei reiks as visa kelia eisiu pesciomis. Tai kas kad ner keliu – as juos nutiesiu, Tai kas kad as brendu per sniega basomis. Kur vezate mane? – Kelinta karta klausiu! Taip elgtis su manim negalit! Tai kas kad pasijudint negaliu, Tai kas kad mano kunas jau seniai atsales…

Ateik, ateik nejaugi tu nemyli, Tave beprotikai myliu, Mes pastatysim aukso pili, Vien is svajojimu giliu. Ateik, ateik tu tolsti tolumoje, Kazkur slepies uz debesu, O man kazkas ranka ten moja, Gal tai viltis? Atspet sunku. Ateik, ateik ir pamatysi mielas, Koks ilgesys cia apglebe mane, Ir kaip pasikeite manoji siela, Ir as visai ne ta, oi ne………..