Dauzyk ir skaldyk mano sirdy I sipulelius labai prasau Juk ji neduzta, sirdy Islieka viskas ka matau Girdziu kas ryta myliu Kas vakar atleisk Uzpiso man jau viskas Uzpiso tau tas atleisk! Kiek galima girdeti? Apkurto mano ausys Negirdi tos giesmes Nuo siandien poxuj viskas! Nors myliu as akis Ir sypsena auksine Nors myliu saule ta Kuri prazysta ryta! Nors tu esi man viskas Nors busi amzinai Kiek galima girdeti? Atleisk prasau? Nuosiandien gelezine Ir ledu apdeta Sedes mana sirdis Pravirks ir tyliai uzsimerks Prabeks sekundes Minutes dar greiciau… nebijau nei mirti Nei kenteti jau Tik bijau isgirsti nebemyliu jau. dauzyk ir skaldyk mano sirdy Juk ta daryti tau patinka…

Stovi prie namo juodos rankos, Sakotos ir spygliuotos… Stovi saltas ir astrus Mano spygliuotas medis… Ant ranku nesu juoda seseli, Ta juoda liudesio troskima… Ta juoda asaru liuna, Su sypsena is jo geriu… Kaip nustoti noreti liudesio? Kaip palikti seseli uz mariu giliu? Kaip atsikratyti noro sugryzti, Sugryzti i amzina liudesy? Stovi prie mano namo juodos rankos, Tiesiancios i mane savo akis liudnas… Kodel vis priimu asaru liuna, Kodel ir vel is jo as geriu? Tik is dideliu noru, Tik is dideliu troskimu… Pasiekiau savo noru issipildyma- Tai naujasis asaru pradzios kelias… 2005.X.XI.

Kai tikrove-saldi kancia, Virsta abejingu zvilgsniu tavam veide… Kai tikejima keicia paranoja, Tu zvelgi is vidaus i mane… Kai saules spindulys uzgozia skausma, Kai neapykanta drasko krutine, Kai mielos akys zvilgancios tamsoj, Kurena manyje nauja aukso zidini… Ziurint pro stiklo balta ruoza, Plysta sirdis fejerverku mirazu… Ziurint pro stiklo kruvina suke, Klyki is vienatves skausmingos… Krintanti asara ir mirazas spalvotas, Dusta ir baznycios aidai i krutines lasta… Kazkur toli girdis tavo sapnas, Ir vienatves amzinos aidai…2005.X.XI.

Neieškok, nesurasi šviesoj. Tai, ko ieškai, yra per žemai. Tu be žodžių šauki vienumoj, Užsimerkęs save dar matai.. Nuoga siela, tu dugno sieki. Nors.. kur kristi daugiau nebėra. Tu galvoji, jog vis dar jauti. Atsigręžk! Prieš akis tuštuma.. Tu bijai, kaip jie visi Prisiminti, kas esi. Tavo šukės praeity, O delnai.. vėl kruvini…

Kaip priversti pabusti is miego saldaus, Kaip priversti regeti juos sapnuose… Kaip suprasti kancias ir vienatves amzinas, Kaip suprasti ir tai,kad ju gal ir nera… Liudincios akys zvelgia naktim per langa, Gal iesko akiu zvilganciu nakty… Gal rytajs ruke parejnancio juodo seselio, Gal nieko neiesko,tik nezinomybes baltos spalvos… Kaip priversti pamirsti tai,kas neegzistuoja, Kaip pamirsti filmu siuzetus apie nemirtingaji princa… Kaip priversti sirdi plakti vis smarkiau, Ir irodyti,kad jie galiunai didus… Mintyse vis sukasi didziulis chaosas, It viesulas selstantis laukuos… Tikejimas stipresnis uz pacio saves, Uz pacio saves egzistavima… Kaip priversti sustabdyti tikejima, Kaip sustabdyti tekejima lajko… Ir pavirtus amzina didybe, Irodyti,kad svajones pavirto tikrove… 2005.X.XI.

Bar, bar, bar…į namelio langus pasibeldė lietus. Našlaitė atsargiai išlėto atitraukė užuolaidą. Jos gilus žvilgsnis pervėrė juodą lietaus debesį. Mergaitės mintys,jausmai ir išgyvenimai atsimušdavo į sunkius lietaus lašus ir grįždavo atgal į jos širdies koridorius. Staiga pro lietaus debesis prasiskverbė mažas saulės spindulėlis ir paglostė našlaitės galvą. Mergaitės veide nušvito šypsena. Nei vienas žmogus neprivertė jos nusišypsoti, o štai dabar mergaitė šypsosi nereikšmingam saulės spindulėliui.

Aš noriu būt maža mergyte Ir tilpti tavo delnuose. Supuotum Tu mane mažyte O as nuniuočiau sapnuose. Kas rytą vos pabudus saulei Bučiuočiau aš Tavas akis. Aš liesčiau skruostus,plaukus švelniai Ir laukčiau tavo šypsenos. Paimk mane ,ant rankų ,-neški! Tolyn,kur gėris ir tik Tu. Klausysiuos kaip širdutė plaka Prigludus prie Tavų pečių….

Kaip reikia vel pamilt is naujo? Kai sirdyje tik tustuma, O venose atsales kraujas Ir spengia ausyse tyla… Kaip reikia vel zmogum tiketi? Viltis paskendo tamsoje Sustojo laikas, klykia zodziai: Sugrizk! Sugrizki pas mane… Kaip reikia vel surasti zmogu? Kuris patenkintu mane, O Meile, Meile springsta Guledama kraujo klane…

Grazus rugpjucio vakaras. Osia zalias dar tankus miskas. Tolumoje pupso senas, apleistas ir niekam nereikalingas traukinys. Viskas kvepia laikinumu. Ant begiu, salia traukinio sedi mergaite. Nediduke, trumpa suknyte, palaidais plaukuciais, kuriuos kedena paskutinio vasaros menesio vejelis.Abu, tiek traukinys, tiek mergaite kazkuo panasus.. gal tuo minetu vienisumu?gal ta tyla? o gal giliu liudesiu ir nusivylimu, kai esi niekam nebereikalingas? Traukinys jau seniai susitaikes su likimu,, dabar jis butent toks – senas, apleistas ir nereikalingas. Mors kadaise jame klekedavo vaikai, garsiai diskutuodavo kaimo zmones, jis zinojo visus butus ir nebutus ivykius. Daugeli metu traukinio nebeaplanko niekas. Tie keleri JO gyvavimo metai jam buvo patys brangiausi. Ir kaip sunku visa tai pararsti zinojo…

Tartum maža plaštakė skraidai. Pažvelk į save- tu princesė! Šiandien tau atveria Dievas vartus Į gyvenimo platųjį sodą. Išplauk tu į jį kaip balta gulbė, Pasiimki dar saulę kartu su savim, Tegu šiandien tau groja mėnuliai, Tagu šypsos žvaigždžių debesis! Šiandieną esi tu svarbiausia, Kai saulės nustiesti keliai, Tau atveria plačią tvirotvę- Gyvenimą ar kaip tu sakai… Žvaigždėm nubarstytas takelis, Dar laukia tavęs besugrįžtant, Ir niekad, tik niekad nepairški, Kad tu man sarbiausia…