Viena klajda ir ash viena Tik vienas zhodis ir ash jau palikta Viena paskala ir tu jau su kita Viena dajna ir ash jau pamirshta… Ta nelemta klajda pakisho koja Tas vienas zhodis tiek daug sugriove Viena paskala tiek daug tau rejshke O ta dajna tau buvo vel berejkshme… Tajgi..zhinau kad pas mane negryshi Zhinau kad neapkabinsi vel karshtaj Zhinau kad neishgirsiu mejlaus ash zhodzhio Nes tu pasidawej ir ishejej… Tu prizhadejej nemeluoti Ash prizhadejau tau tajp pat Bet ar ka nors tas pazhadas tau rejshke? Jej melavaj man visada… Tu sakej kad tavo drauge ash Kad geresniu nera Prisiekej man draugyste amzhina Bet aisku melavaj kajp visada… Draugai atvert…

Negaliu kęst daugiau beprasmių pažadų. Aš negaliu, nes jaučiu, kad jau tavęs nebemyliu. Jau gana, nusibobo, jau gana. Bus blogai, nes nenori amžinai Būt kartu, ir daugiau nebegaliu. Tu dink tolyn, jau nusibodai, Labai blogai atrodai Mano ir mano tėvų žvytriose akyse. Kada gi mes susižadėsim, Ir gyvenimą pradėsi. Gal kreiptis kur nors, jau nežinau… Visada, man kartojo mano draugė nebloga; Niekada netikėki vyrais, jie Tikri velniai. Nes jų kūną temaitina pažadai. Sakė, rodos, ji gerai. Ir jau gana man nusibodo, Ar tau taip neatrodo? Jau gana kentėti meilę, jeigu atsako nėra. Aš nenoriu antra būti. noriu amžiais, ne truputį Būti su tavim aš visada. Ar atsikandau tavo meilės? Kartesnio…

Aš stoviu ant jūros kranto, ant stataus uolos krašto. Ant skardžio ,kuris nugrimsta i prarąją. Aš stoviu ir kažko laukiu… Gal vėjas mane paims(busiu pakeleive)? Gal saule pasikvies jūros taku? O gal…bangos,mano sesės, tyliai už rankos gilumon nuves? Aš stoviu ir kažko laukiu… O gal angelas sparnus man atiduos? Tuomet aš skrisiu tartum paukštė Tuomet aš būsiu laisva nuo tavęs.. Aš stoviu,o gal jau skrendu….?

Pilki ekranai akina prasta kokybe, Tas kvailas balsas vargina ir erzina… Visi, aplinkuj skestantys puikybeje, Skandina prota i juoda dargana… Suspaudzia is virsaus ir apacios… Ir masiskai leles is asmenybiu daro! Ir taip daryti niekad nenustos, Jie taip isivaizduoja zmogu idealu… Ir koks tas idealas? Kaip atrodo? Sneka isblesus jusu, negyva, sausa… Jus kuriate paklusnu zombi, o ne zmogu, Kuris balsuoja uz, pats nezinodamas uz ka! Ne kraujas venomis jums teka, ne! Teliko tik tirsta ideologine misraine… Kasdien vaidenates pilkajam ekrane, I jus gyvenima asmenini daug kas ismaine…

Velyvas, eilinis savaites vakaras. Malonus pokalbiai su draugais, linksmi pakrizenimai ir taip gera, lengva sirdy, kai esi laisvas kaip paukstis ir niekas nespaudzia sirdeles..;) Kai apie nieka negalvoji ir galvoje nesisuka jokios ikyrios mintys.. Ta vakara atsiduriau ten, kur net neplanavau ir tai buvo rodos taip nereiksminga.. Dieve, taves net nepastebejau!! Po to sekantis vakaras.. dar kitas.. ir kazka pastebejau.. zvilgsniai kaksart apsistodavo kazkodel tik ties tavim.. Idomu is kur tu, ka veiki, kaip ir kodel cia atsidurei.. Ir pagaliau klausimas saves – kodel jis mane taip domina.. kodel as vis noriu ji pamatyti.. kad jis labai fainas? nee.. as gi jo nepazystu.. kad draugiskas? nee.. jis manes dar nesnekino..…

Musa 12 valanda, Valanda nakties galingos… Tyliai prislinkusi prie lango, Zvelgiu tiesiai i nakti tamsia… Matau sesli tamsu jame, Krauju aptaskyta pilka dangu… Menulio pilnaty stovinti seseli, Seseli mano amzinos svajones… Snabzdu tyliai tartus zodzius, Bet senai pamirstus ir neaiskius… Perbraukiu ranka aprasojusi langa, Karsto alsavimo-salta suke… Viltis ir karstos svajones, Nemiga ir asaros pro langa skrinda… Puciantys salti vejai, Saldo sypsena i amzina liudesy… Kad ir kur tai butu, Kad ir kur tai alsuotu… Kad ir kur tai vienatve kestu, As rasiu ir nepasiduosiu… Juodas seselis blaskosi menulio pilnaty, Blaskantis zvilgsnis,dusauja sirdi… Tik gitara paemusi i rankas saltas, Draskau stygas it asaros mano akis…2005.X.XVIII.

Kazkur stoveti ir nieko neveikti, Kazkur isrekti visa skausma sirdy… Kazkur isrekti visa pykti ant saves, Kazkur nugriauti pilka rudeni nuo tavo peities… Pavargusiomis akimis zvlegti i toli, Pro maza plysi sukiuzusiu mediniu duru.. Matyti ruka ir blanku seseli, Atplaukianti laiva is mariu giliu… Smeletam krante statyti pilis, Kaip princas ir princese buvo laimingi… Kaip buvo nemirtingi juju saitai, Per menulio pilnati-amzinai amzinai… Sekti laiko pedomis,sukaustytomis salciu, Sekti laiko asaromis ir neprelieti ne vienos… Tik kazkur isrekti visa pykti ant saves, Tik kazkur isrekti svajone issipildziusia…2005.X.XII.

Jis man sakė: Tu viena man gyvenime. Jis man kartojo: Dėl tavęs viskas įmanoma. Aš tikėjau, nes norėjau Negalėjau atsispirt. Aš mylėjau, nes tikėjau, Kad žinau, kas meilė yr… Laukiau jo tartum išganymo. Laukiau jo kaip šio gyvenimo. Ir naktim, dienom svajodavau. Apie jį ir tiktai jam dainuodavau. Bet likimas stipriai baudžia, Tą kuris jį tyliai niekina. Netikėjau likimu, Laukiau meilės dovanų. Nes tik meilė, rodės man, Leis pakilt aukščiau dievų. Tarsi koks nakties šešėlis, Jis atsėlino slapčia. Iš miegų Mane prikėlęs Nuvedė tylia nakčia. Pamačiau aš jį tada Su kažkokia kita. Jis man sakė: Palūkėk. Viskas buvo netaip. Bet aš negaliu tylėt. Ir lėkiau kažkur tolyn. Dievas davė meilę…

Kaj pasakaj taj ko nenori sakyti.. Kaj pamataj taj ko nenori matyti.. Kaj isgirsti taj ko nenori girdeti.. Kaj jauti taj ko nenori jausti.. Tada visas pasaulis sugriuva Ir pats suduzti i tukstanchius daliu Nebenori gyventi, myleti Nes niekada nebus jau tajp nuostabu.. Supranti, kad ir vel pamirso visi, Kad neturi jau draugu tu geru, Kad neprisimins jau jie niekad Tu kartu pralejstu valandu.. Uzsidaraj tu vienas kambary Jauti kajp skruostus shlapina vel asara Vel liudesys tave kamuoja Ir niekajp niekajp neatstoja.. Pasiemi pejliuka i rankas Shvelnej perbrauki juo per venas Krenti tenaj kur nieks jau nesuras Tenaj kur pamirstieji kraujo upej skes.. Bet viena diena nusibos gurksnoti krauja Noresi…

Stoviu salia menulio sidabrinio, Sypsausi as jam liudnai… Niekada juk neverkti prizadejau jam, Bet asaros rieda suklupus priesajs ji… Kazkur toli girdis juokas skardus, Kazkur,bet arti-mano asaros lasa… Nukrintu i juoda debesi issiverkti, Ir isrekti skausmo varda… Niekas manes negirdi, Niekas manes nesaukia… Niekas niekada neverks, Niekada neverkti ir as pazadejau… Niekada neverksiu del prarastu sparnu, Niekada neverksiu del kaltes streliu… Niekada neverksiu ir nesauksiu, Tavo prakeikto vardo is sirdies… Esu prakeiktas paukstis, Pasiklydes tamsoje.. Esu prakeiktas pausktis be sparnu, Kur Amuro streles suzejde man juos… Esu prakeiktas paukstis, Niekada nebegalys pakilti… Esu prakeiktas paukstis, Kuris niekada nebus baltas…20005.X.XI.