Numirė žmogelis ir pateko į pragarą. Dairinėjasi ir savo akim netiki – pievos šilkinės, upės vynu teka, krantai medum išpilti, aplink gražios moterys, vien tik meilė, duona ir žaidimai, velniukai iškedentais kailinėliais šokinėja, žiūri, kad kam ko netrūktų. Apsidžiaugė žmogelis, vaikštinėja aplinkui, tiesiog nežino, ko tvertis. Staiga prieina prie didelės mūrinės sienos – dyrst pro plyšį – o ten katilai verda, baisūs velniai nusidėjėlius šakėmis varto, kad smaloj neprisviltų… Žmogelis vos į kelnes neprikrovė, klausia velniuko, kas čia tokio, gal čia koks antras etapas?
Ai, nekreipk dėmesio, sako velniukas, čia katalikams, jie patys taip nori…
Moralė: dar Jėzus pasakė, kad būna tik tai, kuo labai tiki;)
Važiuoja traukinyje trys vyriškiai. Vienas sako:
– Mano žmona būdama nėščia skaitė knygą „Du kapitonai” ir gimė du berniukai.
– Taip, taip, maniškė irgi būdama nėščia skaitė knygą „Trys muškietininkai”
ir gimė trys sūnūs.
Trečiasis pabalo ir paprašė stiklinės vandens.
– Kas tau? Gal bloga?
– Mano žmona nėščia jau 9 mėnuo ir skaito knygą „ Alibaba ir 40 plėšikų”.
Tamsoje nusirenginėja mergina. Vyras klausia:
– Kiek tau metų?
– Trylika.
– O Dieve. Tai dink iš čia!!
– Ojojoj, kokie mes prietaringi!
