Pas mus kaime yra senas apleistas namas. Isties einant pro sali darosi nejauku… Siaip jis niekuo neissiskirtu is kitu apleistu namu taciau tame name kadaise gyveno moteris kuri neturejo nei vyro nei sugyventinio ir buvo „salava”. Ji duodavosi su visais. Buvo ne vienas kartas kai ji vaiksto su pilvu apie devynis menesius, o paskui kaip niekur nieko vel normaliai… Nei vieno vaiko ji taip ir nesusilauke taciau zmones kalbedavo kad ji tuos vaikus uzkasdavo prie pat namo, savo kieme. Taippogiai ant prie to namo esancio medzio pasikore netoliese gyvenusi seima. Ir kaip irgi galima isgirsti is senoliu pasakojimu, ten gyvenusia moteri kaskas pasmauge viename is baisiuju kambariu… ar visa tai…
Tai tiesa
Teka tris kartus matyti neaiškios kilmės skraidančius objektus. Galiu tik pranešti, kad vieną karta pastebėjimas truko vos 5 sek., kiti du kartai po 10 sek.. Tai atsitiko man bestebint dangų kai leidosi saulė. Paskutini kartą paliko nejauku ir nesuprantama, tiesa tuo metu vienkiemyje staugė šuo. Neaiškios kilmės objektas judėjo trajaktorijomis ir greit pranyko, bet įdomiausia tai, kad man danguje taškelis atrodė kaip žvaigždė, (pvz kaip dieną matosi mėnulis). Aš tada itariau ,kad per riškiai šviečia ir danguje nebuvo ne vienos zvaigždes, be to buvo dar šviesu, tada tuo metu tas ryškus taškas (kaip 100W lempute) staiga nėrė istrižai žemyn, pastebejau kad priartejo vel stabtelėjo gal apie 2 sek. ir vėl…
Marso užkariavimas
Marsas – išorinė Saulės sistemos planeta, esanti arčiausiai Žemės, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Planeta žinoma nuo senų senovės. Romėnų bei graikų mitologijoje dėl savo rausvos spalvos Marsas buvo siejamas su žiauriu, klastingu karo dievu (graikų karo dievas – Arėjas, romėnų – Marsas). Kadangi Marsas yra arčiausiai Žemės ir gana gerai matomas, juo labiausiai domimasi. Senų senovėje žmonės manė, kad ten gyvena dievai, praėjusio amžiaus pradžioje astronomai buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija… Raudonoji planeta tapo labiausiai fantastikų pamėgta planeta, su kuria siejosi kosminės kelionės, karai, tai buvo vieta, kurią jie įsivaizdavo kaip žemiečių koloniją ar karinę bazę. Per pastaruosius 40 metų kosminės kelionės iš fantazijų virto realybe. 1960…
Vienaragiai iš tikrųjų egzistuoja!!!
Taip galėtų tvirtinti beveik kiekvienas apsilankęs autonominėje Tibeto srityje Dzuilungsi esančioje šventovėje. Ten laikomas arklys su ragais. Dešinysis arklio ragas – 6 centimetrų ilgio, kairysis – 4 centimetrų. Gyvūlys, šiemet atšventęs 13-ąjį gimtadienį, anksčiau priklausė vienam regiono gyvulių augintojui. Tačiau Dzuilungsi šventovei pavyko susitarti, kad neįprastas arklys atsidurtų joje. Nuo tos dienos šventovėje ėmė lankytis daugiau keliaujančių maldininkų ir turistų tikinčių, kad tai vienaragis. Žinoma, padidėjo ir šventovės pajamos. Nors vietos specialistai ir paskelbė, jog šis fenomenas – atsitiktinės genų mutacijos rezultatas, maldininkų, manančių kad tai mitinis vienaragis, tai nesustabdė. Parengta pagal užsienio spaudos informaciją.
Baisus,nepaaiskinamas ivykis,kuris mane labai sukrete
Tai ivyko pries kelerius metus,bet tai niekam nepasakojau, (isskyrus tevams) nes vistiek tikriausiai niekas tuo nepatiketu, o gal but kas nors ir butu pasiules psichiatro pagalbos.Nes as ir pati nelabai tikejau tokiais dalykais, galvodavau,kad zmones patys to issigalvoja, noredami sudominti kitus, ir tapti visu demesio centre. Karta vakare atsiguliau, ir jau ruosiausi miegoti. Taciau atsiguusi pajutau,kaip mano visas kunas tirpsta(ne taip,kaip uztirpsta nuguleta ranka,ar kita galune) nemoku paaiskinti sio jausmo. Taciau ji prisiminus darosi kraupu. As varciausi tai ant vieno,tai ant kito sono,nesuprasdama,kas dedasi, ir kodel tokia slyksti savijauta.Staiga pajutau,jog nebejauciu savo kuno. Ignybiau sau i ranka,noredama isitikinti ar nesapnuoju, taciau skausmo nejutau.NORS AS TIKRAI NEMIEGOJAU! Paliko ryski raudona zyme,bet…
Oranzinis dangus
Sveiki, As nezinau ar ten tikrai buvo ateivis/iai. As ´kiekviena vakara megstu pasedeti prie lango. Viena vakara as atsisedau prie lango ir ziuriu laabaai morkos spalvos dangus. Galvoju nieko cia tokio. Paskui danguje pamaciau lyg is niekur nieko juoda daikta. Paskui perskaiciau zurnale , kad kai buna oranzinis dangus reiskias salia yra ateiviai. Nezinau tai tiesa ar ne. =/
Ieškome vampyrų…
Apie psicologinį vampyrizmą esame nekartą girdėję, nes tai gana paplitęs reiškinys. Kur kas sunkiau susitaikyti su mintimi, kad ir mūsų laikasi pasitaiko „tikrų vampyrų“ – žmonių retkarčiais pasmaguriaujančių krauju. Taip. Jų esama. Tik šiuolaikiniai vampyrai dar skirstomi į sangus, arba siurbiančius kraują, ir psi – siurbiančius gryną energiją iš žmogų gaubiančios auros. „Esu vampyras”, – sako 24 metų Sinas, studijavęs filosofiją. Jo veidas išblyškęs, kone moteriškas, apgaubtas juodų, iki pečių krintančių plaukų. Daugelis vyrų ir moterų jį laiko gražiu. Sinas pasiraitoja juodų marškinių rankovę ir parodo kelių centimetrų įpjovų žymes, iš kurių kažkas siurbė jo kraują. Tas kažkas taip pat turi panašius įpjovimus, iš kurių Sinas siurbė jo kraują. Sinas…
Mane reketuoja nezinomos butybes …
As su tevais isikrausciau is miesto i vienkiemi.Mazdaug po savaites apziurinejau netoliese esanti miska.Ir pamaciau labaj sena auksta medi kuris jau buvo nudziuves.Tame medyje buvo nedidele dreve.Apskritaj medis atrode tarsi aplipdytas moliu.Pazvelges i dreve as pamaciau dvi zibancias raudonas akis.Bet jos akimirksniu isnyko. Kita ryta as nusprendziau nueiti ir paziureti kas ten buvo.Vos man spejus prieiti prie medzio mane apsupo keletas keistu padaru.”Jie” buvo gal metro aukscio.Tarp „ju” as jauciausi labaj saugus.Man neatrode kad „jie” mane galetu kaip nors nuskriausti.Po keliu akimirku „jie” ishnyko.Vakare „jie” atejo i mano kambari ir atnese man uogu.Ir parode kad uz sia savo dovana nori virbalu. Mazdaug savaite „jie” pas mane nesirode.Ir man atrode kad…
Galaktikos
Visai neseniai astronomai patvirtino gerai visiems žinomą „kanibalizmo” dėsnį: dideni ryja mažesnius. Patobulintas kosminis teleskopas „Hubble”, užfiksavo, kaip viena spiralinė galaktika „ryja” kitą, daug už save mažesnę galaktiką. Šios dvi galaktikos yra maždaug 2 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Didžiosios galaktikos gravitacinė jėga drasko mažąją galaktiką, ir galiausiai iš mažylės pagrobtos žvaigždės pateks į sferišką aureolę aplink suplotą didžiosios spiralinės galaktikos diską. Kaip teigia australų astronomas Duncanas Forbesas iš Swinburne’o universiteto, „rijimo” procesas truks dar kelis milijardus metų, kol galiausiai iš mažylės liks tik neryškus pėdsakas. Norom nenorom susimąstai ar tas pats negresia ir mūsų, Paukščių Tako, galaktikai. Ypač žinant, kad šalia mūsų glaudžiasi gan nemaža Magelano Ūko galktika. Tačiau nerimauti…
Dangaus sviesulys
Norit tikekit, norit ne, bet tai kas ivyko tiesa ir tai gali paliudyti trys mano drauges. Mes keturios ejom namo velu vakara. norejom kuo greiciau grizt namo (mes gyvenam tam paciam name) taigi nutarem pasukti aplinkeliu, nors mums pasakojo, jok einant pro viena kiema dedasi keisti dalykai. mes siom „pasakom” nepatikejom, kol pacios tuo neisitikinom. einant butent pro ta kiema Jovita Bede pirstu i dangu ir pasake -ziurekit mergos, kokia grazi zvaigzde… Mes visos suziurom, bet ta zvaigzde staiga tapo melina, eme kristi ir nukrito… visai netoli musu (bent jau garsas buvo toks) Mes begom per laukus i ta puse, bet numegom gal kilometra i ta puse bet nieko neradom,…