…Na, nėra Jo, nėra jo tavo gyvenime! Ir visiškai neaišku, kada pasirodys. Ir nieko su tuo nepadarysi – kad ir kaip tu stengtumeisi, tu niekaip negali priartinti jūsų susitikimo momento. To susitikimo, kuris taps tau lemtingu. To susitikmo, kuris neišvengiamai atves jus į gyvenimą kartu. To susitikimo, kurio dėka tu suprasi, jog Jis – tavo svajonių vyras. Ne kieno nors, o būtent tavo. Jog jis – tas žmgus, kuris tau reikalingas, su kuriuo tu pasiryžusi praleisti dienas ir ypač naktis… O kol kas, tu vertiesi tuo, ką „Dievas pasiuntė“: pirma meilė (per kvailumą tu vis tik palikai jam savo telefoną po išleistuvių vakaro), vedęs meilužis, kuris niekada neišsiskirs, viengungis tavo…

Suprantu, jog rizikuoju užsitraukti kai kurių silpnosios lyties atstovių nemalonę. Bet vis tiek – negaliu tylėti, kol gamtoje egzistuoja toks moters tipas, kaip asmeninio gyvenimo nevykėlės J. Praktika rodo, jog tikrosios šios rūšies atstovės dažniausiai sutinkamos kategorijoje „kam virš trisdešimt“. Sąlyginai jas būtų galima susikirstyti į: · Moteris, viską suprantančias. Ji supranta visas jo problemas, kurių paprastai nesupranta jo žmona. Kaip supranta ir tai, jog dabar išsiskirti su žmona jis negali. Kartais toks supratimas tęsiasi metų metus. Tokia moteris supranta, jog ji neturi uždavinėti nereikalingų klausimų, o kaip tik priešingai – nesudaryti jokių problemų. Tai yra, būti kaip pionierius – visada pasiruošusi. Tame tarpe ir atsiprašyti iš savo darbo, jei…

Tęsinys „Vestuvės. Kokių moterų vyrai paprastai neima į žmonas. (I dalis). · Moteris, norinčias ištekėti. Tai, kaip patys suprantate, visiška priešingybė nenorinčioms. Jos nori ištekėti bet kokia kaina už bet ko. Kokie motyvai moterį, norinčią ištekėti, įkvepia – suprasti sunku. Tiksliau, priežaščių yra taip daug, kad išskirti svarbiausią iki šiol nepavyko. O laikas eina. Visos draugės jau už vyrų. Mama taip pat tekėti ragina. Gimdyti laikas. Nėra vestuvinių nuotraukų. Ir t.t. Kiekvienas vyriškos gimnės atstovas, pasirodęs pasiekiamu atstumu, moters, norinčios ištekėti, yra traktuojamas kaip potencialus sutuoktinis. Kolegai, draugiškai pakvietusiam išgerti puodelį kavos, mintyse jau yra matuojamas „juodas laidotuvių kostiumas“. Dalykinis partneris taip pat yra nužiūrimas vertinančiu žvilgsniu, o naujasis laiptynės…

Praėjus šiek tiek laiko po vestuvių sutuoktiniai paprastai apsitrina ir tai, ką kiekvienas daro ima vertinti kaip savaime suprantamą dalyką. Nenoriu pasakyti, jog kažkokio stabilumo ir vidinio komforto pojūtis yra blogai. Blogai yra tada, kai vyras būna įsitikinęs, kad Jūs privalote skalbti, virti ir t.t. pagal sąrašą. Vienaip tai išrodo, kai partneris tai vertina, bet visai kas kita, jei jis paprasčiausiai užlipa Jums ant sprando, kartais pamiršdamas net padėkoti. Galima su tuo susitaikyti, bet galima ir kovoti. Revoliucijų kelti nereikia, o štai delikačiai užsiminti ir priversi partnerį Jus gerbti, būtina. Noriu pasidalinti keliais patarimais, bet jei kam nors jų nereikia, toliau paprasčiausiai neskaitykite, nes neprašytas patarimas blogiau nei įžeidimas… Ir…

Tęsinys „Vestuvės. Kaip priversti vyrus Jus vertinti?” Patarimas Nr.5. Rimtai susirūpinkite savo saviverte. Moterims būdinga padėti daug pastangų, keliant partnerio savivertę. Ir tai yra puiku. Tačiau, kartais jos visiškai pamiršta save. O vyriškiai ne per daug save vargina, besistengdami savo draugėms priminti, jog jos pačios pačios… Komplimentų kartais tenka laukti metų metais. Įsivaizduokite, jog jums reikia aprašyti save iš pačios geriausios pusės. Pradėkite nuo įgūdžių ir charakterio bruožų sklandžiai pereidamos prie išvaizdos. Ir štai – jūs jau jaučiatės karaliene, na, gal būt, princese. Kad Jūs ne blogesnė, o gal būt netgi geresnė už visas kitas. Ir kad Jūsų brangiausiajam labai pasisekė… Patarimas Nr.6. Prisiminkite, jog Jūs moteris. Feminizmas – jėga.…

Šiai iš ties nepaprastai užduočiai iliustruoti pasitelksime Dr. Paul Dobransky sukurtą sistemą, jo išsikirtais charakterių tipais. Visi tikriausiai esame girdėję, jog žmones pagal polinkį bendrauti sąlyginai galima suskirstyti į intravertus – ekstravertus, o jų požiūris į pasaulį mums turėtų pasakyti, kas jie yra – optimistai ar pesimistai. Žinoma, temperamentų tipai neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra „gero” ar „blogo” temperamento, o kiekvienas jų tipas turi kaip teigiamų, taip ir neigiamų pusių. Tačiau, temperamentas, kad ir koks jis būtų, mums augant ir bręstant kaip asmenybėms, apauga naujais įgūdžiais ir patirtimi. Kitaip kalbant, tokiu būdu formuojasi mūsų charakteris. Paprastai žmogui yra būdingas vienas kažkuris dominuojantis charakterio tipas, kad ir…

Na, kalbėti apie visus žmones iš karto gal būtų kiek per drąsu – sudėti visus į vieną lentyną gali ir nepavykti… bet, apie bendras tendencijas pasamprotauti – kodėl gi ne? Pradėčiau nuo to, jog biologinis giminės pratęsimo instinktas – mokslininkų nėra įrodytas… (10 proc. daugiausiai). Gyvūnų pasaulyje toks instinktas, žinoma, egzistuoja. Pas žmones jis, matyt, taip pat turėjo išlikti, bent jau kaip biologinis palikimas. Bet, visaapimančio egocentrizmo fone šio instinkto įtaka, pirmiausia, yra minimali, o antra – kas gi šio instinkto balsą iš tiesų sugeba atskirti nuo sukto savo proto balso? Šiaip jau, logiška būtų daryti prielaidą, jog žmonija stabiliai egzistuoja tik todėl, kad seksas (dažniausiai) – labai jau malonus…

Derėtų atkreipti dėmesį, jog kalba eina apie savo gyvenimo pakeitimą vaiko gyvenimu. Vaikas, paaugęs, ačiū už tai tikrai nepasakys. Tai gal geriau įsigyti šunį?.. · Vaikas, kaip savo klaidų ištaisymo būdas – taip pat pakankamai populiarus reiškinys. Vaikas šiuo atveju panaudojamas kaip galimybė pragyventi savo gyvenimą iš naujo. Ir ne šiaip sau pragyventi, o pragyventi gerai ar bent jau įrodyti visam pasauliui savo tiesą. „Kai turėsiu savo vaikų, aš juos auklėsiu visiškai kitaip“. „Kai turėsiu vaiką, aš jį išmokysiu, kaip reikia teisingai gyventi“. Visa tai, suprantama, taip pat yra ne kas kita, kaip asmeninių kompleksų žaidimai. Gaila tik, jog tėvų infantilumo ir nelaimingumo auka šiame žaidime vėl tampa niekuo dėti…

Tęsinys „Vestuvės. Ko po jų tikimės? (I dalis)” Mielos moterys, pasižiūrėkite į savęs tiesiog dabar. Ką jūs spinduliuojate į aplinką? Gerumą, šviesą, meilę, džiaugsmą? Kokie nuo Jūsų sklinda impulsai? Tų impulsų negalima paliesti, bet SĄŽININGAI įvardinti tai, kas nuo Jūsų sklinda, juk galima? Brangūs vaikinai, o Jūs, ar kada susimąstėte, ką reikia DARYTI, kad moteris BŪTŲ meilės būsenoje? Ar prisiimate atsakomybę už savo mylimosios būseną? Ar dažnai atkreipiate deramą dėmesį į tai, kokios nuotaikos yra Jūsų moteris? Kas iš tiesų yra Jūsų poros vairininkas? Ką šiandien Jūs PADARĖTE, kad moteris iš tiesų BŪTŲ moterimi? Ko gi santykiuose ieško vyrai? Pirmiausia – Meilės! Moters meilė daro stebuklus. Tikrai… Kaip paslaptį galiu…

Pagyvenusių moteriškių improvizuotuose ant suoliukų parke pasisėdėjimuose, dažnai galima nugirsti retorinį klausimą – „Ir ko gi tiems vyrams reikia? Pasižiūri aplink – moterys ir protingos, ir gražuolės, ir išsilavinusios (po du aukštuosius), ir puikios šeimininkės, ir prisižiūrinčios, ir … vienišos. Arba, greta jos geriantis, pinigų neuždirbantis pašlemėkas… arba ištvirkaujantis į kairę ir į dešinę nesusipratimas…“. Iš tiesų: ko jiems reikia? Vienoje šeimoje teko girdėti maždaug tokį atsakymą: „Monika, tu niekada neišmoksi gaminti geriau, nei tai daro gero restorano šefas. Patį skaniausią maistą aš galiu nusipirkti. Tu niekada neišmoksi geriau prižiūrėti namus, nei tai daro specializuotos kompanijos. Švarą ir tvarką namuose aš galiu nusipirkti. Ir seksą, patį kiečiausią, taip pat galima…