As cia dabar pagalvojau, kad jei vaikinai mus skaudina, apgaudineja, pameta bele zino del ko, ar tik nori permiegot ir t.t. ir pan. Tai kodel mums, merginos, netapus tokiomis pat? But truputi „stervomis”, truputi egoistemis, kartais nepasiekiamomis, zinanciomis savo verte ir nesizemint pries juos? O gal jau yra tokiu merginu ar norinciu jomis tapti? 🙂

Nesenai susipazinau su tokiu vaikinu (Boria), jis labai mielas, nuosirdus, begalo geras. ir jis kaip tik pasiule man draugyste.As sutikau. Jis man nuolatos kartoja, kad mane myli, jog jis mane saugos, ir neatiduos niekam kitam, kad man pades kuo galedamas. Anxciau, ne per seniausiai man buvo dar keblesne situacija… buvo vaikinas, kuris mane labai mylejo, bet turejo trukuma del visko pykt. taip jis manimi naudojosi, bet as ji pakeiciau. jis tapo zymiai geresnis nei buvo. ir as ji palikau, nes isbleso mano jausmai jam. todel ji palikau, nes nenoreciau but su juo, vien is gailescio jam. man dar dabar yra nesmagu, jo labai gaila, kad jam taip padariau….jis su asarom…

sveiki, va gal pavadinimas ir ne visai i tema bet gerai bus;) tai va noriu papasakoti viena dalyka ir noriu kad patartumete ka daryti… tai viska nuo pradziu tai va, turiu vaikina draugaujame gan ilgai. pradzioje viskas buvo labai grazu, tiesiog buvome abu labai laimingi kad esame kartu… bet laikas bego, labai greitai, nepastebimai… taciau mano jausmai tam zmogui nei truputi neatsalo, jie labai labai stiprus…bet…pastaruoju metu kazkas ne taip! jis neatvaziuoja (jis is kito miesto bet kartu budavom kiekviena savaitgali) neatraso i sms zinutes, nepaskambina…ir del to man labai labai liudna. tiesiog begalo liudna. va buvo panasus atvejis mazdaug draugystes pradzioje. tai po kiek laiko kai vel atvaziavo susitaikem,…

Koks apsurdas…. Apsurdas ir didziausia neteisybe… Atrodo stengiesi, viska darai kuo puikiausiai, bet visvien atsiranda zmogus, kuris sugeba apkartinti gyvenima… 🙁 Beprotiskai sunku gyventi, kai taip buna…Siaubingai sunku, kai savo gyvenimo kelyje sutinki zmoniu, kuriems visas pasaulis yra tik jie patys, o visi kiti-tiesiog nuliai… Ir taip pikta sirdyje, kai tie zmones sneka apie tave tokias nesamones, kuriu net pats nebutum sugalvojes.Nekenciu tokiu zmoniu… Nekenciu zmoniu, kurie mato, girdi, jaucia ir klausosi tik saves. Bet kas is to, kad as ju nekenciu? Juk jie neisnyks del tos mano neapykantos… Jauciuosi tikrai beviltiskai…Negana to, kad sirdi grauzia tie prakeikti zodziai, kad as nieko nedirbu ir t.t, tai dar lyg specialiai matau,…

Sveiki, man 17.. Turiu tik vieną, bet labai didelę bėdą – baigiu labai greitai, dėl to greit kompleksą įsivarysiu.. ką man daryt ? Kaip ilgiau išsilaikyti lovoje.. padėkit, tautiečiai !

nu va.. ash db vos ne kiekviena diena sau ishkeliu klasuima „KAM VAIKINAMS REIKALINGOS MERGINOS?” atrodo kai pamatay laiminga porele jie ejna buciuojasi shypsosi vienas kitam ir pan.. o tay kodel buna tos ishdavystes? ir aplamai uzh ka vaikinai myli merginas?

Nu vienu zodziu yra toks dalykas,kas netyngit perskaitykit ir patarkit jai galit.AS lankau viena sporto burely kury taipat lanko ir man labai patinkanti pana,bet yra toks dalykas kad as jos nedrystu pakabint nes buvau pasilaizes su jos geriausia drauge,tai man daba kaskaip nesmagu.Patarkit kaip man elgtis ka man daryt??

Seip va, istirkuju man dabar 20 metu jau netoli nu dar nera bet jau netoli. vasara sukaks. dar neturejes pirmo karto, tiesa turiu mergina, jau bendraujam 4 beveik 5 menesius. ji vyresne, ta prasme 23 metai jai. nu bet nerealiai grazi, nu tiesiog pamaciau is pirmo zvilgsnio ir iskarto isimylejau (seip sito zodziu nevartojau niekada, bet dabar jau suprantu ka tai reiskia todel ir vartoju) taigi, nu noriu as jos. ne bet rimtai noriu. cia aisku normalu tas viskas, taip ir turi buti. bet tokia viena kaip beda, nematau ar ji nori, na tiksliau isvis nieko nematau, ji tokia pati kaip ir buvo salta, nei nori buciuotis, ta prasme pirmoji…

net nežinai nuo ko pradėti, kai mintyse tiek minčių, noro išsikalbėti, gal jūs patarsit ir padėsit apsispręsti, juk kartais tereikia, kad kas nors atvertų akis…o buvo taip – buvom pažįstami jau se okai, tačiau nieko rimto tarp mūsų nebuvo, tik keli bučinukai, kai nebegali suvaldyt aistros…praėjo nemažai laiko- susirado mane, kvietė susitikt, iš pradžių nesutikau, tačiau buvo atkaklus ir susitikom…ir vėl ta aistra, tačiau daugiau nieko…nuo tada viskas prasidėjo…jis mane kabino, rašė meilias žinutes ir t.t., tačiau aš ne viskuo tikėdavau, buvau šalta.Jis mokosi kitam mieste todėl kai susitikdavom mum nereikėdavo šnekų, tiesiog būdavom kartu – traukėm vienas kitą, tačiau nebuvo jokio draugystės siūlymo …kai pagaliau aš pradėjau rodyti savo…

Man keturiolika… Vasaros pabaigoje kaime susipazinau su vaikinu… Mes daznai leisdavome laika kartu, jam sesiolika metu… Mes susitikdavome nevieni o su mumis bodavo ir jo draugai, man jis iskarto patiko… Kaskarta po susitikimo as jy apsikabindavau ir jis mane prispausdavo prie saves… budavau labai laiminga ir taip susitikinejome savaite… Viena lemtinga vakara mes sedejome ant suoliuko ,man buvo salta todel prisiglaudziau prie JO ir JIS mane apsikabino tada jo glebyje praleidau visa vakara, bet tada dar nezinojau, kad tas vakaras mums paskutinis… jis vis dartojo `taip negerai`, salia buvo jo draugai. kita diena man JO draugas parase sms, kad zino viena dalyka, bet nenori man sakyti, tada as iskarto atbegau…