jau virs 10 m. gyvenu su neigaliu zmogumi.Anksciau buvo sveikas,turime du vaikus.Gyvenimas darosi neimanomas visais adzvilgiais.Kaip vyro neturiu,pasidare smulkmeniskas ir piktas.Kaip istverti,ka galvojate Jus?

Mielosios, pasidalinkite patirtimi. Ar tiesa, kad, jei jau vyras pakėlė ranką prieš moterį vieną kartą, tai bėk kuo toliau nuo jo, nes pakels ir dar ne kartą. Atleisti? Laukti sekančio isterijos priepuolio? Tur but ramus metas baigtas. Vyrui virs 40…. Gailetis ir bandyti suprasti, kad tai laikmetis jo toks : krize…..

Sveiki. Nežinau kas ėmė darytis… ėmiau karts nuo karto naktim prakaituot.. ryte pabundu lyg išpampusi, susiraukšlėja kunas(lieka pilna tokių įspaudu, rievių nuo patalynes) net nezinau, kaip paaiškint… o veidas tai išvis košmaras… ne tik, kad paakiai užtinsta, bet dar ir vokai užkrenta. Žodžiu, siaubas!Aišku, dieną veidas šiek tiek atslūgsta, bet kūnas tai.. vistiek jaučiuosi išbrinkusi + baisų diskomfortą sukelia – apsunkusios, ištinusios kojų blauzdos(kartais net ilgaaulių neužtraukiu).Nebežinau kas darosi ir kas galetų man but?? Gal kas susidurėte su panašia problema? Galbūt susirgau rimta liga? Eisiu darytis tyrimų, bet kolkas tiesiog idomu… p.s. skysčių prieš nakt nevartoju..

Su vyru gyvename pora metu turim dukra, stoga virs galvos, atrodo nieko netruktu….deja truksta supratimo. Vyras diena is dienos sedi pazinciu puslapiuose, ieskodamas ten nuotykiu, nauju pazinciu…Atrodytu kas cia bloga, bet man sunku susitaikyti su tokiu jo elgesiu, bandziau kalbeti klausti kame reikalas o isgirstu tik viena, jog negaliu buti jo pasnekove, kad tureciau nesikisti i jo situs bendravimus,nes pasak jo tai nieko blogo… Kaip jus manot ar tai normalu? Ar suaugusiam ir seima turinciam vyrui deretu taip elgtis?

Sveiki. Galbut siais laikais tai ne itin aktuali problema, bet visgi yra besituokianciu poru, tad ir marciu-anytu santykiai- ne atgyvena. Smalsu kiek atsiras pritarianciu ir neigianciu si posaki: „Anyta- velnio pramanyta.”. Ar is tiesu sunku sutarti su vyro mama? Jei i si puslapi uzklystu vyrukai, idomu, kuria puse jie palaikytu- zmonos, savo mamos, ar laikytusi nuosaly, nesikistu? Aciu uz visas nuomones ir tiems, kurie pasidalins savo patirtimi!

Jau virš 20 metų gyvenu su visišku negalios ištiktu žmogum.Jau savo gyvenimo kaip ir neturiu.Viskas sukasi tik apie jį.Ir įtikt kuo toliau, vis sunkiau.Kaip gyvent?

Noreciau patyrusiu zmoniu nuomones, kurie tikrai supranta ir numato galima situacija. Man 17 metu. Jam taip pat. Su vaikinu draugaujam jau 5 menesius. Susitike aistringai pasiglamonejam… nesijauciu isnaudojama, taciau po visko taip save kaltinu, kad neatsispyriau glamonem! Kunas to nori, o protas priestarauja! Pasakykit, patarkit ar as tikrai elgiuosi blogai? Gal nereiketu? Gal dar per anksti? Ar gali aistra uzgesinti meile??? Labai prasau protingu ir nuosirdziu patarimu.

Sveiki,man jau gana daug meteliu,draugauju su savo vaikinu jau seserius metus ir noretumem pasimyleti,taciau as bijau beprotiskai,nezinau kaip viskas vyksta,ar vaikinas sugebes ikisti ar ne?kokiu reiketu apsisaugojimo priemoniu?labai bijau savo pirmojo karto nors jis turetu buti isimintinas,taciau nezinau kaip viskas vyksta.

As labai trumpai…..vyrui virs 40.Jis pilnas puikybes,jis uzsidejo karuna …..ka daryti moteriai salia tokio vyro????

Kai jauti, kad niekas pasaulyje nedomina, kai bijai iseiti i zmones ar uzsiimti kokia nors veikla…Manau, kad dauguma su tuo esate susidure…kaip gelbejates nuo tos prazutingos ligos? As tik taip tai pavadinciau…Nes nieko nesinori daryti…nei i zmones iseit, nei studijuoti, tik kiurksoti lovoje ir galvoti apie paskutini barni su mylimuoju, kuris palieka…Kaip isgyventi ta juoda laikotarpi, kai rodos, visi artimieji yra nusisuke, kai nieks neskambina ir nieks neateina…O kai paskambini pati, tik saltom frazem pasikeiciam ir viskas. Kai valgai viska kas po ranka pakliuva, o po to i veidrodi negali paziureti ir nekenti saves, nes atrodau baisiai…Is kur semtis tos gyvenimo energijos ir geros nuotaikos, kai rodos, viskas griuva, ir…