Laikiau tą trapią gėlelę rankoje. Prieš tai ji puikavosi vitrinoje, tarp kitų gėlių. Džiaugėsi, kad ją pagaliau išrinko gražiausią ir bus įteikiama geriausiems. Bet ji klydo manydama taip. Dabar ji neatrodo tokia pasitikinti savimi, dabar ji atrodė pavargusi ir nusivylusi, nes laikiau ją rankoje, stipriai suspaudus ir teikiau jai liūdesį ir neviltį savo žodžiais, savo prisilietimu. Atrodė ji suprato mano mintis. Skaite ji jas kaip kokią atverstą knygą, nors tokia nebuvau. Ji manęs bijojo. Nebijok manęs gėlelę, aš nenoriu, kad tu nuvystum, aš tik noriu, kad tavęs niekas nepaimtu, aš tavęs neikam nenoriu teikti. Bet matydama kaip ji silpsta paleidau ją. Atrodė, kad ji krito visą amžinybę. Ooo, kad taip…
Mamai eilėraštukas
Kai saulės spinduliai Pasiekia tavo veidą, Matau kaip tu šypsaisi man, Matau kaip tu šypsais pasauliui, O kai šird suskamba Vėl liūdna melodija Tu vėl verki… Sakei man, kad kaip kempinė geri Tuos piktus žodžius. Ir užtai atleiski man. Būna visko… Iš klaidų juk mokomes visi. Neretai iš savo. Kai sakau nekalta – aš atsiprašau Tu atleidi, o širdis dar nori verkti… Suprantu sunkiau atleisti, Bet ir kaip aš būčiau pasielgusi blogai Tu išliksi man – kaip drauge amžina Ir širdy – kaip mylima Mama… kurtas 2006-05-02 perskaitytas mamos dienos progai. Svarbu skaityti širdimi, o ne akimis ;]… Mono mintys mamytei: Mamyte juk būna dienų kai mes susipykstame… Juk pyktis…