Šįvakar paskelbti tarptautiniai 2023 m. „Times Higher Education“ (THE) geriausių universitetų reitingai. Pagal rezultatus Vilniaus universitetas (VU) patenka 801-1000 geriausių pasaulio universitetų bei pirmauja Lietuvos kontekste. Šiemet reitinge buvo įvertinta apie 1800 aukštųjų mokyklų iš 104 šalių. Geriausius rezultatus VU pasiekė kategorijose „Tarptautinis įvaizdis“ (International Outlook) ir „Mokslinių darbų cituojamumas“ (Citation). Reitingų rezultatai atspindi strateginius universiteto prioritetus – globalaus įvaizdžio palaikymą ir aukščiausio tarptautinio lygio mokslą. Stiprėjanti VU pozicija tarptautinėje rinkoje yra susijusi ir su aukšto cituojamumo rodikliu. Auganti universiteto įtaka skleidžiant mokslines idėjas didina žinomumą bei kasmet padeda pritraukti daugiau studentų, doktorantų ir dėstytojų iš viso pasaulio. Aukštosios mokyklos įtaką pasaulinio masto moksliniams tyrimams indikuojantis „Mokslinių darbų cituojamumo“ rodiklis…
Prof. V. Rutkūnas: kokių rezultatų galima pasiekti odontologijoje, naudojant skaitmenines technologijas
Sparčiai vystantis technologijoms ir tobulėjant odontologinei įrangai, vis daugėja klinikų, ligų diagnostikai ir gydymui naudojančių modernią, pasaulyje pripažintų gamintojų įrangą. Tačiau, pasak gydytojo odontologo-ortopedo, odontologijos klinikos „Prodentum“ įkūrėjo ir vadovo prof. dr. Vygando Rutkūno, nepakanka įsigyti intraoralinį skenerį, kompiuterinį tomografą ar kitą šiuolaikinį prietaisą. Skaitmeninių technologijų taikymas yra labai specifinis dalykas ir tam, kad jas pasitelkus, galėtum išgauti maksimalią naudą pacientui, reikia specialių žinių ir išmanymo. V. Rutkūno vadovaujamos odontologijos klinikos specialistai jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje vykdydama tiek laboratorinius, tiek klinikinius tyrimus. Odontologijos profesionalai siekia gauti daugiau objektyvių duomenų apie šiuo metu taikomus gydymo metodus ir juos optimizuoti bei siūlyti kokybiškesnes ir saugesnes paslaugas pacientams. Klinikos gydytojai…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl interneto pradininko Lietuvoje Adolfo Laimučio Telksnio mirties
2022 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia užuojautą dėl lietuvių inžinieriaus elektrotechniko, informatiko, kibernetiko, Lietuvos mokslų akademijos nario emerito, profesoriaus, habilituoto daktaro Adolfo Laimučio Telksnio mirties. „Tai išties didelė netektis Lietuvai ir apskritai informacinių technologijų mokslui, be kurio neįsivaizduojame šiuolaikinio gyvenimo. Tai, kad mūsų šalis pasiekė tokios pažangos šioje srityje, pirmiausia turėtume būti dėkingi šviesaus atminimo A. L. Telksniui. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, bendraminčiams ir visiems jį pažinojusiems“, – sako V. Čmilytė-Nielsen. Be kitų daugybės apdovanojimų, A. L. Telksnys buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2021). Pranešimą paskelbė: Valdas Sinkevičius, LRS kanceliarijos Seimo ryšių…
Kodėl inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar lieka šešėlyje?
Kasmet aukštąjį mokslą renkasi vis mažiau stojančiųjų. Situacija ypač blogėja inžinerijos, gamybos bei technologijų srityse. Šiais metais minėtas studijų kryptis Lietuvoje rinkosi tik 12 proc. mokyklų absolventų, o iš jų – tik 2,5 proc. merginų. Lietuvoje įsibėgėja energetikos sektoriaus transformacija – įgyvendinami ambicingi projektai, kurie remiasi inovacijomis ir pažangiomis technologijomis. Sparčiai auga šios srities specialistų, turinčių reikiamų žinių ir įgūdžių poreikis. Čia susiduriama su problema – trūkstant inžinerijos sričių specialistų, mažėja ir investicijų iš užsienio skaičius. Net 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga. To rezultate Lietuva praranda ne tik verslo sektoriaus plėtrą, bet ir kuriamų darbo vietų skaičių, kurių darbo…
Akademiko Antano Praškevičiaus atminimui
Akademikas, profesorius habilituotas daktaras ANTANAS PRAŠKEVIČIUS 1934 m. rugpjūčio 9 d. – 2022 m. spalio 23 d. Spalio 23 d., eidamas 89-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas Antanas Praškevičius – profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys (akademikas), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius emeritas, Europos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys. 1960 m. baigė Kauno medicinos institutą (KMI), Gydomosios medicinos fakultetą, 1962–1965 m. studijavo Rygos medicinos institute ir Latvijos mokslų akademijos aspirantūroje (biochemija). 1964 m. apgynė medicinos mokslų kandidato (dabar daktaro), 1972 m. medicinos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijas, 1973 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Nuo 1990 m. – Europos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys. 1990 m.…
Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius šoktelėjo 71 proc.
Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai, rodo šiandien, Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras, kurio sudarymą inicijavo IT bendrovė „Adform Lietuva“. Priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje šiemet vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kurias studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius išaugo 67 proc., tuo tarpu Kauno technologijos universitete – 103 proc. „Tai yra didžiulis…
Liudas Mažylis. Europos parama Ukrainos mokslininkų bendruomenei
Ar įmanoma įsivaizduoti mokslinę veiklą, paskaitas universitete bomboms sproginėjant? O tam ypatingos vaizduotės ir nereikia. Tai rūsti Ukrainos realybė. Šią savaitę Strasbūre Europos Parlamento dėmesys buvo sutelktas į Ukrainą. Spalio 18 d. pradėta nuo pragmatiškų debatų apie socialines ir ekonomines karo Ukrainoje pasekmes, o spalio 19 d. buvo ieškoma sprendimų dėl didėjančio Lukašenkos režimo įsitraukimo kare prieš Ukrainą. Temos žinomos, o jų aktualumas neblėsta. Tik šį kartą papildomai paliestos ir nestandartinės problemos: kultūrinis solidarumas su Ukraina ir bendro reagavimo į ekstremalias situacijas mechanizmo kūrimas bei Europos parama Ukrainos mokslui. Debatus dėl Europos paramos Ukrainos mokslui pradėjo Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Vera Jourova. Jos teigimu, mokslas ir tyrimai, atkuriant modernią valstybę,…
MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė: Konstitucijos egzaminą laikome kaskart, kai reikia ginti žmogaus teises ir laisves, demokratijos vertybes
2022 metų spalį sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta dešimtoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitė Latvijos Respublikos prezidentas, Mykolo Romerio Universiteto Garbės daktaras Egilis Levitas. „Ne tik mūsų istorijos metraščiuose, bet ir gyvoje istorinėje atmintyje įrašyta diena, kai Laisvę ir Nepriklausomybę iškovojusių Lietuvos piliečių dauguma 1992 m. spalio 25 dienos referendume atidavė savo balsą už savo šalies Konstituciją“, – sako MRU rektorė I. Žalėnienė. – „Nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos valstybės…
Tarptautinėje konferencijoje – apie karo ir kitų iššūkių įtaką logistikai ir laivybai
Baltijos jūros regionas atsidūrė įvairių geopolitinių neramumų sūkuryje – energetikos krizė, Rusijos karas Ukrainoje, ekonominės sankcijos Baltarusijai, Rusijai ir kiti pastarojo meto įvykiai kelia vis didesnius iššūkius logistikai ir laivybai. Šių klausimų aptarimui bus skirta tarptautinė konferencija „Krizės, karas ir logistika Europoje: vertinimas ir prognozės“, kuri vyks lapkričio 7 dieną Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje ir lapkričio 9-ąją Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune. Konferencijos metu mokslininkai, ekspertai, verslo ir administracijos atstovai dalyvaus tarpdisciplininėse sesijose, kuriose jie aptars Baltijos jūros logistikos problemas. Šiemet renginys ypatingą dėmesį skirs geopolitiniam ir ekonominiam dėmeniui. „Uostai, transporto ir laivybos įmonės patiria vis daugiau tiekimo grandinių ir jų veiklos sutrikimų, o Baltijos regionas, esantis skirtingų ekonominių…
Neigiamas interneto poveikis vaikui: kaip jį atpažinti ir kaip padėti?
Startuoja projektas, skirtas ugdyti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas atpažinti neigiamą skaitmeninės aplinkos poveikį vaikui ir jam padėti. Šių dienų žmogus vis daugiau laiko praleidžia internete, kur kasdien susiduria su tam tikrais iššūkiais fizinei ir psichinei sveikatai. Specialistus ypač neramina didėjantis vaikų ir paauglių naudojimosi internetu laikas ir įsitraukimo į skaitmeninių technologijų pasaulį gylis. Covid-19 pandemijos metu, kai mokymo procesas nusikėlė į nuotolį, ir vaikai turėjo keletą valandų praleisti prie ekranų, išryškėjo pernelyg intensyvus informacinių technologijų naudojimo daroma neigiama įtaka vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, bet taip pat reikšmingai pablogėjo mokinių emocinė sveikata. Tyrimai rodo…
