• Gamta ir gyvūnai

    Kauno prekybos centras „River Mall“ žengia tvarumo keliu: nuo elektrinių automobilių infrastruktūros iki tarptautinio sertifikato

    Prekybos centras „River Mall“, įsikūręs centrinėje Kauno miesto dalyje, Jonavos gatvėje, įsibėgėjusį rudens sezoną pradeda darbingai. Prekybos centras ne tik siekia užtikrinti kauniečiams bei miesto svečiams platų prekių ir paslaugų pasirinkimą, bet ir aktyviai žengia koja kojon su pasaulinėmis tvarumo tendencijomis. Rugsėjo viduryje prekybos centrui suteiktas tarptautinis „BREEAM In-Use“ sertifikatas, o jo teritorijoje išvystyta visiems viešai prieinama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra. Investuoja į tvarumą skatinančius sprendimus Prekybos centro „River Mall“ savininkės, „EfTEN River“, UAB vadovas Laurynas Žilys pastebi, kad kasdien siekiant kurti patogią ir draugišką aplinką pirkėjams ir darbuotojams, negalima atsiriboti nuo tvarumą skatinančių sprendimų diegimo. „EfTEN Real Estate Fund 4“ yra pirmas „žalias“ komercinio NT fondas Baltijos šalyse, visus savo…

  • Gamta ir gyvūnai

    Statant valstybės biudžeto lėšomis – elektroninis statybos darbų žurnalas bus privalomas

    Aplinkos ministerija siūlo, kad statant objektus, finansuojamus iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, statytojams būtų privaloma naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Taip siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką ir spartinti daugiabučių renovaciją. Šį pakeitimą numato ministerijos parengtas patikslintas Statybos techninis reglamentas „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Elektroninis statybos darbų žurnalas būtų privalomas ir tais atvejais, kai statyba finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. Naudojant elektroninį statybos darbų žurnalą būtų galima efektyviau valdyti  statybos procesus,  atlikti statybos priežiūrą, patikrą, užtikrinti skaidrumą. Institucijoms reikalingi duomenys būtų greičiau prieinami, patikimesni, paspartėtų statybos sektoriaus pažanga, statybos procesų skaitmeninimas. Šiuo metu visi…

  • Gamta ir gyvūnai

    Laukiniai gyvūnai keliuose: kelionės saugumą lemia ir vairuotojų veiksmai

    Rudenį, padidėjus gyvūnų migracijai, kai prasideda ruja, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Tokiu metu gyvūnų keliuose atsiranda nenuspėjamose vietose, todėl vairuotojai turėtų būti atidesni, budresni važiuodami keliu, kuris kerta ne tik mišką, bet ir pievas. Kad išvengtų susidūrimo su gyvūnu, vairuotojai turėtų neprarasti budrumo, važiuodami esant blogesniam matomumui ar tamsiu paros metu, rinktis saugų, t. y. mažesnį už maksimalų leistiną, greitį, nes pastebėti laukinį žvėrį gali būti sunku, o jam staigiai iššokus ant kelio, laiku sustabdyti automobilį gali būti neįmanoma, jei greitis yra didelis. Visais atvejais vairuotojai vairuodami turėtų sutelkti dėmesį į kelią, vengti pašalinių veiklų, stebėti aplinką, o pamatę įspėjamąjį kelio ženklą Nr.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Susitarta dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2022 metais

     Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje susitarta dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2022 metais. Lietuvai tenkančios bendros pelaginių žuvų – strimelių, šprotų – žvejybos galimybės  bus didesnė nei praėjusiais metais – tai užtikrins sektoriaus veiklos tęstinumą.  Raginame žvejus laimikį iškrauti Klaipėdos uoste ir gerinti gyventojų prieigą prie šviežios žuvies“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Kitąmet, kaip ir siūlė Europos Komisija, bus visiškai uždrausta verslinė menkių bei lašišų žvejyba. Nustatomos tik neišvengiamos priegaudos kvotos ir papildomos išteklių išsaugojimo priemonės. Lašišų mėgėjiška žvejyba bus leidžiama visoje Baltijos jūroje visus metus, tačiau griežtai laikantis numatytų sąlygų, kurios leidžia žvejui per dieną sugauti 1 įveistą lašišą.  Europos Komisija, siekdama atkurti išteklius, siūlė…

  • Gamta ir gyvūnai

    Aplinkosaugininkai įmonėse galės tikrinti atliekų kiekį pagal faktą

    Aplinkosaugos pareigūnams kilus įtarimų, kad įmonės savo teritorijoje kaupia atliekų daugiau, negu yra deklaravusios, suteikiama teisė tikrinti, ar deklaruojami duomenys atitinka tikrovę. Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai ir Atliekų kiekio nustatymo taisyklės. „Šios taisyklės – tai viena dalis mūsų inicijuotos penkių žingsnių programos, kuri ateityje apsaugos nuo tokių aplaidumo bombų kaip padangų gaisrai „Ekologistikoje“ Alytuje ir „Torgitoje“ Zarasuose“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Penkių žingsnių programoje numatyta ir kitų teisės aktų, susijusių su atliekų tvarkymu, peržiūra. Jau parengti Naudoti netinkamų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai, kurie aiškiai įvardija, kada perdirbamos padangos yra atliekos, o kada naujas produktas. Baigiamas rengti ir Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo…

  • Gamta ir gyvūnai

    JT biologinės įvairovės konvencijos susitikime – apie ypatingą Lietuvos dėmesį miškams ir pelkėms

    Pirmadienį prasidėjusiame Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime dalyvaujantis aplinkos viceministras Danas Augutis pabrėžė, kad Lietuvos klimato juostoje miškų ir pelkių ekosistemos atlieka svarbiausią vaidmenį saugant biologinę įvairovę ir kovojant su klimato kaita, todėl joms ir skiriamas didžiausias dėmesys. Tarptautiniame šią savaitę virtualiai vykstančiame renginyje pasaulio aplinkos politikos lyderiai dalijasi nuomonėmis apie investicijas į biologinės įvairovės išsaugojimą, atkūrimą ir darnų naudojimą. „Miškams ir pelkėms skirsime ypatingą dėmesį. Šiais metais pasirašysime Nacionalinį miškų susitarimą, kuris apims ilgalaikes miškų politikos gaires, užtikrins tvarų miškų naudojimą  ir  retų rūšių apsaugą, – pažymėjo Danas Augutis. –Atkursime nualintas pelkes, kurios efektyviai prisideda švelninant klimato kaitą“. Jis kartu priminė šios Vyriausybės įsipareigojimą iki 2024 m. padidinti…

  • Gamta ir gyvūnai

    Brakonieriams gyvenimas sunkės – juos gaudys ir povandeniniais dronais

    Baltijos jūros priekrantėje ir vidaus vandenyse neteisėtai žvejojantys turėtų suklusti – žvejybos kontrolė sparčiai tobulėja. Žuvininkystės specialistai naudojasi vis naujesne technika – pažeidėjams gaudyti jau naudojami ne tik oro, bet ir povandeniniai dronai. Žemės ūkio ministerijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „ES Baltijos jūros strategija, mėlynoji ekonomika – bioįvairovės apsauga: verslinės žvejybos kontrolė priekrantėje ir vidaus vandenyse“ dalyvavo Estijos, Danijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos šalių ekspertai. Jie dalijosi žvejybos kontrolės jūroje organizavimo patirtimi, aptarė vidaus vandenų kontrolės ypatumus, iškraunamos žuvies svėrimo patikros problemas, naudojamas elektronines sistemas ir technines priemones.  Akivaizdu, kad žvejams pažeidėjams gyvenimas tik sunkės, nes žvejybos kontrolė sparčiai tobulėja. Pavyzdžiui, estai seka žvejybos laivų padėtį ne tik jūroje, bet…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimo narė Aistė Gedvilienė besirengiant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai: „Įstatymų leidėjai turi imtis aktyvesnių veiksmų klimato kaitos klausimais“

    2021 m. spalio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė dalyvauja Tarpparlamentinės Sąjungos ir Italijos Respublikos Parlamento organizuojamame susitikime, skirtame pasirengti 26-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai, Romoje (Italijos Respublika). Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos (JTBKK) konvencijos šalių Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kurį yra ratifikavęs ir Lietuvos Respublikos Seimas, šiame įvairių pasaulio šalių parlamentarų susitikime kartu su Europos institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovais bus aptartas nacionalinių parlamentų vaidmuo ir galimybės prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Susitikime numatoma analizuoti klimato kaitos įtaką ekonominiams ir socialiniams procesams, aptarti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo potencialią ir kt. klausimus. Šiame susitikime bus priimtas…

  • Gamta ir gyvūnai

    „Mars“ įsipareigojo iki 2050 m. taršos emisijas sumažinti iki nulio: prisidės ir vartotojai, tiekėjai bei partneriai

    2021 m. spalio 7 d. – Tarptautinė korporacija „Mars“ paskelbė įsipareigojanti iki 2050 m. šiltnamio dujų emisijas visoje vertės kūrimo grandinėje sumažinti iki nulio, taip prisijungdama prie ambicingiausio tikslo, įvardijamo Paryžiaus klimato kaitos susitarime – sumažinti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Ilgalaikiai, nutolę ir neapibrėžti siekiai nebegali būti neveiksnumo klimato kaitos srityje pateisinimu, pabrėžia Grantas Reidas, „Mars“ vykdomasis vadovas. Jis ragina įsivardyti aiškius tikslus ir konkrečius terminus jiems pasiekti. „Klimato kaita turi didžiulės įtakos planetai ir žmonėms, taigi įsitraukimas visame pasaulyje turi būti drąsesnis ir spartesnis. Mokslas tvirtina: siekiant sušvelninti aiškiai apčiuopiamas klimato kaitos pasekmes, nulinių emisijų turi būti siekiama visose vertės kūrimo grandinėse. Svarbu apsibrėžti konkrečius tarpinius…

  • Gamta ir gyvūnai

    Vyriausybė pritarė, kad valstybė reguliuotų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą

    Vyriausybė trečiadienį pritarė įgalioti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) nustatyti regionines komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainas ir prižiūrėti, kaip jos taikomos. Tokią tvarką numato Aplinkos ministerijos parengtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sukurti skaidresnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo modelį. „Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra vienintelė viešoji paslauga, kurios kaina nereguliuojama. Maža to, valstybė iki šiol neprižiūri ir atliekų deginimo kainodaros. Šioje srityje reikia daugiau skaidrumo, kad valstybė galėtų toliau kurti darniai veikiančią žiedinę ekonomiką ir užtikrinti didžiausią naudą gyventojams“, – teigia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.  Jeigu Seimas pritars siūlomoms pataisoms, VERT trejiems metams tvirtins regioninę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą bei kitaip nepanaudotų komunalinių atliekų deginimo 1 tonos įkainio viršutinę ribą. Už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas…